Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo įrašai apie intuityvųjį valgymą: džiaugiamasi, kad šis metodas veikia. Tačiau neapsirikite – vien iš pavadinimo nereikia manyti, kad valgoma bet ką ir bet kada. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad iš esmės ši mitybos sistema yra vienas iš metodų, skirtų su nepalankiu sveikatai maitinimųsi susijusių sveikatos bėdų, taip pat norintiems sumažinti ar išlaikyti esamą kūno svorį. Nors siūloma jo laikytis padedant sertifikuotam specialistui, mokytis sąmoningiau rinktis maistą ir jo kiekį gali kiekvienas.
Alkis nėra priešas
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad intuityvaus valgymo modelis nėra naujas: jį 1995 metais sukūrė dvi mokslininkės: Evelyn Tribole ir Elyse Resch. Tai įrankis, kurį įvaldęs specialistas padeda žmogui išspręsti su jo mityba susijusias problemas.
Intuityvaus valgymo esmė – padėti žmogui sugrįžti prie pirmapradžio maisto pasirinkimo jutimo. Tai reiškia, valgyti, kai esame alkani, sustoti, kai jaučiamės pasisotinę ir atskirti emocinį alkį nuo fizinio. Nors tai atrodo paprasta, tačiau ne visada lengvai įgyvendinama.
„Vienas iš intuityvaus valgymo principų – sau leisti valgyti besąlygiškai. Tik nereikia suprasti, kad maitintis galima chaotiškai ir rinktis bet ką – ne, tiesiog reikėtų išmokti valgyti be kaltės jausmo, kurį dažnas jaučia suvalgęs per daug ar ne visai palankų sveikatai maistą. Labai svarbu atskirti, ar norime valgyti dėl kilusių neigiamų arba teigiamų emocijų, ar dėl to, jog esame tikrai alkani. Taip pat ne visada baigiame valgyti vos pajutę sotumo jausmą: toliau kramsnojame arba iš įpročio, arba dėl dar vaikystėje tėvų įkaltų taisyklių, kad lėkštėje nieko negalima palikti“, – sako dr. E. Gavelienė.
Gydytoja pastebi, kad nutukimu sergantys žmonės dažniausiai net nežino, kas yra alkis, nes vengia šio potyrio. „Be to, retas šiuolaikinis žmogus patiria alkio jausmą, nes jo diena dažnai užpildyta nuolatiniais užkandžiais. Kartais valgoma, nes „reikia“, o jei vakarienės laikas dėl kokių nors aplinkybių praleidžiamas, vis vien šaldytuvo durelės varstomos prieš vidurnaktį“, – pastebi gydytoja.
Ar tikrai renkamės maistą sąmoningai
Pasak gydytojos dr. E. Gavelienės, vien pasikliauti intuicija, renkantis maistą, yra rizikinga, nes gali kilti noras visą dieną maitintis bandelėmis, užsigeriant jas vaisvandeniu: „Šis metodas moko rasti sveiką santykį su maistu: jei jau tikrai jaučiate, kad be galo norisi šokoladinio pyrago gabalėlio, tai ir suvalgykite jį be graužaties. Tačiau aiškiai sau įvardinkite, kodėl taip darote: gal labai liūdna ir norisi pajusti malonų skonį, gal pyragą iškepė mama ir jis siejasi su gražiais vaikystės prisiminimais, o gal tiesiog pasiilgote daug džiaugsmo teikiančio maisto. Tačiau gal tada sąmoningai suvalgysite jo tik labai mažai, atidėdami gabaliuką kitai dienai, nes jums užteks patirti tą gerą skanaus maisto emociją ir nekaltinsite savęs, kad štai „suklupote“ ir nusižengėte taisyklėms.“
Norintiems maitintis sąmoningiau ekspertė siūlo rašyti maisto dienoraštį, kuriame fiksuotumėte, kokio maisto labai norėjote, ko ir kiek suvalgėte. Vėliau, jį peržvelgę, galbūt pastebėsite maitinimosi klaidas, o jei nutarsite kreiptis į specialistą, jam tai bus naudinga informacija.
Taip pat verta rinktis užkandžius, kuriuose yra mažai cukraus, riebalų ar druskos, jie turėtų praturtinti mūsų dienos racioną naudingomis maisto medžiagomis, suteikti energijos ir neleisti mums išalkti tiek, kad nebekontroliuotume, kiek ir ko valgome. Kartais darbe užtrunkame ilgiau arba po jo skubame į sporto klubą, nuo pietų iki vakarienės susidaro nemažas laiko tarpas, tad pavakariams suvalgyti užkandžiai leis nepersivalgyti vėliau.
Pravartu rinktis daržoves, šviežius ar džiovintus vaisius, riešutus, lukštentas sėklas. Tiek suaugusiems, tiek vaikams patinka mažos traškios morkytės, vyšniniai ar slyviniai pomidoriukai, trumpavaisiai agurkėliai, juostelėmis supjaustytos įvairiaspalvės paprikos ar ropinių kopūstų griežinėliai.
