Daugiau 
 

Balsavimas visiems?

10/31/2014 Aidas
usa-11

Demokratai nori, kad balsuotų visi: jauni, seni, baltaodžiai, juodaodžiai, lotynoamerikiečiai, piliečiai, ne piliečiai. Palaukite, koks buvo paskutinis? Prie to mes dar grįšime.
Įstatymas, reikalaujantis rinkėjų pateikti asmens pažymėjimą su nuotrauka, kuris iki šiol yra priimtas 30 valstijų, yra valdžios bandymas užtikrinti balsų sąžiningumą. Reikalavimas pateikti tapatybę įrodantį pažymėjimą su nuotrauka gali sumažinti įvairių sukčiavimo atvejų skaičių, tame tarpe ir apsimetimų kitu žmogumi, daugiau nei vieną to paties asmens registraciją skirtingose jurisdikcijose ir balsus atiduodančius žmones, kuriems dalyvauti rinkimuose yra draudžiama (nuteisti nusikaltėliai ir ne piliečiai).
Demokratai pateikė nemažai argumentų prieš rinkėjų asmens pažymėjimų tikrinimą. Jie tikina, kad sukčiavimo atvejų (pvz., balsavimo už kitą žmogų) beveik nepasitaiko ir aiškina, jog juodaodžiai rinkėjai dažniau nei kiti neturi galiojančio asmens tapatybės pažymėjimo, tad reikalavimas jį parodyti tėra respublikonų bandymas „nuslopinti“ demokratų elektorato balsus Jimo Crow laikus menančiais įstatymais.
Pirmasis demokratų argumentas verčia mus tikėti, kad amerikiečiai, kurie vengia mokėti mokesčius (apskaičiuota, kad kasmet yra nedeklaruojama apie $2 trilijonus pajamų), užsiima draudiminėmis aferomis (2006 m. duomenimis - $80 milijardų vertės per metus), pavagia kitų žmonių tapatybes (15 milijonų aukų kasmet) ir kitaip sukčiauja stambiu ar smulkiu mastu, priartėję prie balsadėžių staiga tampa pavyzdiniais piliečiais. Tačiau generalinis prokuroras Ericas Holderis buvo pareiškęs, kad balsavimo sukčiavimai paprasčiausiai „neegzistuoja“.
Balsavimo sukčiavimo atvejus labai sunku susekti. Dauguma valstijų nededa itin didelių pastangų, kad rinkėjų sąrašus išvalytų nuo jau mirusių ar iš valstijos išsikrausčiusių asmenų pavardžių. Atvejai, kai kas nors yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą balsuojant, yra itin reti. Tačiau taip pat reti yra ir kaltinimai melagingu liudijimu ar priesaikos sulaužymu – tačiau ne dėl to, kad jie „neegzistuoja“. Anksčiau šiais metais Virdžinijos rinkėjų aljansas išsiaiškino, kad 44 tūkst. žmonių paraleliai buvo registruoti balsuoti Merilende ir Virdžinijoje. Catherine Engelbrecht organizacija „True the Vote“ išsiaiškino, kad 28 jų tirtose valstijose iš viso yra apie 6,9 milijono besidubliuojančių balsų. Tie, kurių nekamuoja sąžinės priekaištai ir kurie gyvena netoli sienos, gali balsuoti kaip tinkami.
Tai, kad asmuo yra registruotas ne vienoje jurisdikcijoje, neįrodo, kad jis sukčiauja: tai reiškia, kad žmogus sudarė sąlygas įsivelti šiai klaidai arba nebuvo itin pilietiškas ir neapdairiai nesužiūrėjo, kad ji įvyko. Tačiau yra aiškių įrodymų, kad sukčiavimas yra labai realus. Naujas akademinis tyrimas, išspausdintas žurnale „Electoral Studies“, pateikia įrodymų, tiesiogiai kontrargumentuojančių demokratų „niekas čia nevyksta“ mantrai. Trys Virdžinijos universiteto profesoriai straipsnyje „Ar ne piliečiai balsuoja JAV rinkimuose?“ į pavadinimu užduotą klausimą atsako teigiamai. Pasinaudoję milžiniška rinkėjų duomenų baze visoje šalyje (32 800 iš 2008 m., ir 55 400 iš 2012 m.) autoriai nustatė, kad maždaug ketvirtadalis tyrime dalyvavusių kitų šalių piliečių buvo užsiregistravę rinkimuose. Tyrinėdami apklausos atsakymus, autoriai nustatė, kad beveik visi ne piliečiai balsuoja už demokratus.
Daugelyje valstijų jų dalyvavimas rinkimuose nėra toks žymus, kad galėtų kažką pakeisti, tačiau tyrimo autoriai apskaičiavo, kad 2008 m. Šiaurės Karolinoje būtent ne JAV piliečiai galėjo nusverti savo valstiją į Baracko Obamos pusę. „Na ir kas?“ paklausite jūs. Net jei Johnas McCainas būtų laimėjęs toje valstijoje, tai nebūtų pakeitę nacionalinių rinkimų rezultato. Tiesa, tačiau ar prisimenate 2000-ųjų prezidento rinkimus? Pamenate Floridos problemas su Votomatic sistema?
Tyrimo autoriai taip pat mano, kad net kelios Atstovų rūmų kėdės ir viena labai svarbi Senato kėdė demokratams atiteko būtent nelegalių balsų dėka. Autoriai pažymi, kad 2008 m. senatorius Alas Frankenas Minesotoje laimėjo vos 312 balsų persvara. Šis postas suteikė demokratams superdaugumą, leidusią be jokio realaus pasipriešinimo priimti tokius įstatymus kai Obamacare. „Pakanka, kad rinkimuose Minesotoje dalyvautų vos 0,65 proc. pilietybės neturinčių asmenų, kad jie sudarytų visą Frankeno persvarą. Mūsų skaičiavimais, nelegalių asmenų dalyvavo maždaug 10 kartų daugiau nei šis skaičius.“
Kalbant apie kitą demokratų argumentą, kad pažymėjimo tikrinimas yra „nukreiptas prieš juodaodžius rinkėjus“, reikia pastebėti, kad „Reuters“ atliktas tyrimas atskleidė, kad skirtumas tarp pažymėjimo neturinčių baltaodžių ir juodaodžių yra labai nežymus (atitinkamai 3 ir 2 proc.).
Rinkimai – tai visų piliečių teisė spręsti šalies ateitį, o pažymėjimo tikrinimas – tik vienas iš būdų užtikrinti rinkimų sąžiningumą. Kai demokratai tam priešinasi, tai tik pakursto įtarimą, kad jie turi kitų kėslų.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu