Visa ta tirada apie X kartą (gimusią 1980-2000 m.) yra girdėta jau ne kartą: jie neturi nė skatiko, neturi normalaus darbo ir gyvena pas tėvus rūsy. Jie atidėlioja santuoką ir vaikus bei apskritai niekina tradicijas. Kai pagalvoji, sunku įsivaizduoti, kad tokie žmonės norėtų (juo labiau – turėtų galimybių) palikti lizdelį ir įsigyti savo nuosavus namus.
Iš dalies tai tiesa. Šiandieniniai 25-35 metų žmonės šiek tiek atsilieka nuo praėjusių kartų pagal pirmojo nekilnojamojo turto įsigijimą. Pasak Nacionalinės nekilnojamojo turto pardavėjų asociacijos, asmenys iki 35 metų, kurie sudaro pirmą kartą nuosavybę perkančiųjų daugumą, nekilnojamojo turto turi mažiau: jo turi vos 36 proc. šios grupės lyginant su 43 proc. 2005 metais.
Tačiau tai dar ne visa istorija. „Jaunesni pirkėjai yra išreiškę norą įeiti į nekilnojamojo turto rinką ir jie tai padarys, kai susituoks, gaus geresnius darbus ir ims planuoti vaikus“, - sako Zillow vyriausiasis ekonomistas Stanas Humphriesas. Šiandien labiau nei bet kada jauni amerikiečiai prieš įleisdami šaknis nori užsitikrinti stabilų finansinį pagrindą. Pasak Humphrieso, tai gali sukurti naują būsto įsigijimo normą, kai vidutinis amžius pirmojo būsto įsigijimui nuo 31 metų bus perkeltas iki 32-34 metų per ateinančius kelis metus.
Dėl ko taip vyksta? Panašu, kad už tai atsako tiek kartos vertybės, tiek ekonominės aplinkybės. Nekilnojamojo turto tyrimų ir analizės portalas Trulia atskleidžia, kad šiandien būsto nuoma visoje šalyje kainuoja 38 proc. daugiau nei būsto įsigijimas. Šiuo metu būsto paskolų palūkanų normos yra itin mažos. Ir nors namų kainos kyla, daugybėje vietų nekilnojamasis turtas dar negrįžo prie ikirecesinių kainų. Žemos nekilnojamojo turto kainos yra itin aktualios būstą perkantiems pirmą kartą, nes jie neturi pajamų, kurios gaunamos pardavus ankstesnį nekilnojamąjį turtą.
Tad kodėl jaunuoliai neskuba pasinaudoti šiomis palankiomis sąlygomis ir tapti savo pirmojo būsto savininkais dar iki kainoms vėl sukylant? Daugiausiai problemų jaunam pirkėjui sudaro pirminis įnašas, sako Nacionalinės nekilnojamojo turto pirkėjų asociacijos regioninės ekonomikos ir būsto finansavimo direktorius Kenas Fearsas, kuris tikina, kad mažesnio pradinio įnašo reikalaujančios programos pirkėjams yra patrauklesnės.
Kai kurios programos, tokios kaip Fannie Mae Community Home Buyer, prašo 5 proc. pradinio įnašo (lyginant su įprastu 20 proc.), tačiau daugumai jaunų žmonių net ir tai pasirodo besąs per didelis iššūkis, ypatingai tose šalies vietose, kur būsto kainos sparčiai auga, pvz., San Fransiske ir San Diege. Tokios valstijos kaip Pietų Karolina ir Naujasis Hampšyras turi ypatingai patrauklias būsto įsigijimo programas, kurioms reikia vos 3 proc. pradinio įnašo. Pagalbą įsigyjantiems būstus teikia ir kai kurie privatūs skolintojai, tačiau čia kelią neretai pastoja papildomi mokesčiai ir kiti faktoriai, tokie kaip paskolos, priklausančios nuo pajamų.
Tačiau programos, siūlančios mažesnes pradines įmokas pirmą kartą nekilnojamąjį turtą perkantiems asmenims, gali pasirodyti kaip lazda, turinti du galus. Tose vietose, kur yra didžiausia konkurencija ir jaučiamas nekilnojamojo turto trūkumas, yra įprasta už vieną objektą sulaukti kelių pasiūlymų, mažas pradinis įnašas yra trūkumas. „Tu paprasčiausiai negali konkuruoti. Jei esi nusižiūrėjęs namą, kurio nori dar keli pirkėjai, tai natūralu, kad tu su savo 3 proc. negali konkuruoti su 10 ar 20 proc. įnašais, todėl pardavėjas tavęs nesirinks“, - sako 27 metų mokytoja iš Vašingtono Anne Simpson, ieškanti savo pirmojo būsto.
Vietoj to, kad pasinaudotų pirmą kartą perkančiųjų programa (pvz., DC Open Doors), moteris ir jos vyras Chrisas Gillyardas sugebėjo susitaupyti 10 proc. pradinio įnašo, atsisakydami pramogų, restoranų ir taupydami visus gaunamus pinigus. Pataupę kelis metus jie sukaupė daugiau nei 3 proc., todėl pagalbos programa jiems neatrodė reikalinga, be to, jie norėjo turėti daugiau galimybių labai konkurencingoje Vašingtono rinkoje.
„Jaučiame didelį spaudimą kuo greičiau įsigyti būstą, nes kainos labai greitai kyla, todėl atrodo, kad jei nespėsime to padaryti dabar, tai jau niekada ir nepadarysime“, - sakė Simpson.
Daugeliui X kartos žmonių kelią į nuosavą būstą pastoja neegzistuojanti kredito istorija, nenuolatiniai ar svyruojantys atlyginimai, dideli įsiskolinimai už studijų paskolas ir didelės nuomos kainos. Tačiau ekspertai jų nenurašo. Gal kiek vėliau, tačiau vis daugiau jaunosios kartos atstovų taps išdidžiais nuosavo būsto savininkais.
