Tarp 65 chorų, dalyvausiančių X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventėje „Padainuosim dainų dainelę“, - trys garsūs Lietuvos kolektyvai: Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mergaičių choras „Viva Voce“ bei Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto“. Penktadienio, liepos 3 d., vakarą surengtame koncerte kerintys jų balsai sklis iš didingos St. James katedros Čikagoje.
„Varpelis“: kur išmokstama ir dainų, ir vyriškumo
Pasaulyje berniukų chorinis dainavimas turi gilias šaknis ir tradicijas, besitęsiančias šimtmečiais – sunku patikėti, kad garsusis Leipcigo „Thomanerchor", kuriam yra dirigavęs net pats J. S. Bachas, šiemet švenčia 803 metų sukaktį! Ir nors Lietuvoje tų tradicijų puoselėjimas skaičiuojamas dar tik dešimtmečiais, džiugu, kad ši nedidelė Europos valstybė tikrai gali didžiuotis turinti savų perliukų.
Vienas iš jų - Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“(vadovas Ksaveras Plančiūnas), gyvuojantis po to paties pavadinimo berniukų chorinio dainavimo mokyklos skliautais. Kolektyvo veiklos ištakos – 1960-ieji. Tuomet Kauno profsąjungų kultūros rūmuose nutarta suburti pedagogo Povilo Žemaičio vadovaujamą berniukų chorą. Prabėgęs geras pusšimtis metų pakeitė ir kolektyvo sudėtį, ir jo vadovus. Šiandieninis „Varpelis“ - nuolatinis miesto renginių bei šalies dainų švenčių dalyvis. Jame nuo ketvirtos klasės dainuoja visi “Varpelio” muzikos mokykloje besimokantys mokiniai, jos absolventai ir choristai, pasirinkę muzikos mėgėjų ugdymo programos kursą. Repertuaras kupinas įvairių epochų užsienio bei lietuvių kompozitorių chorinės kūrybos, aranžuotų dainų. Choro veiklos sąraše – akcijos, projektai, konkursai Lietuvoje bei užsienyje, bendradarbiavimas su giminingais meniniais kolektyvais Europoje bei Azijoje: grįžus iš dainų šventės Čikagoje ir šiek tiek pailsėjus, - rudens kelionė į Japoniją, draugystė su kuria prasidėjo dar 1997 m. Būsimoji išvyka – svarbi ilgametės kūrybinės „Varpelio" ir Kunitačio muzikos kolegijos bei japonų kompozitoriaus Atsuhiko Gondai tąsa. Praėjusių metų pradžioje "Varpelis" dalyvavo oratorijos "Sakurų prisiminimai" projekte: Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje pristatyta kompozicija – draminio siužeto kūrinys chorui, solistams ir orkestrui – buvo skirta Lietuvą ir Japoniją jungiančiai asmenybei, garsiajam tarpukario diplomatui Chiunei Sugiharai.
Prieš pusantrų metų, švęsdamas vadovavimo šiam chorui 30-metį ir prisimindamas savo pasirinkimą, interviu „Kauno dienos” dienraščiui Ksaveras Plančiūnas džiaugėsi nesuklydęs: „Chorvedžio kelio pradžioje turėjau nemažai galimybių rinktis, bet pasirinkau berniukų chorą, nes tąsyk galvojau, kad suaugusiųjų jau nelabai pakeisi, o dirbant su vaikais matyti kaitos perspektyva, galimybė nuveikti kažką apčiuopiamo ir reikšmingo." Jau tūkstančiais skaičiuojami ir dabartiniai, ir buvę kolektyvo nariai patvirtintų, jog per tuos dešimtmečius išmokta ne tik dainų, bet ir vyriškumo. Ir nuveikta tikrai daug. Beje, būtent K. Plančiūno iniciatyva 1989 m. įsteigta Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla „Varpelis”, į kurią 1995-aisiais integruota ir berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ veikla.
Kolektyvo darbas įvertintas ne vienu tarptautiniu bei Lietuvos apdovanojimu, tarp kurių - Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės” apdovanojimas “Ryškiausios Lietuvos žvaigždės” nominacijoje. 2008 m. už aukštą meninį lygį, veiklą ir rezultatus Lietuvos liaudies kultūros centras „Varpeliui“ suteikė aukščiausią, pirmą, kategoriją.
„Viva Voce” – viena didelė šypsena
Tarptautinių konkursų laureatas mergaičių choras „Viva Voce” (vadovai Virginija Katinienė ir Raimondas Katinas) - vienas iš daugelio Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje susibūrusių kolektyvų. Gyvuojančiam jau nuo 1970 m., „Viva Voce” vardas chorui suteiktas 2007-aisiais.
Kolektyvo, kuriame dainuoja moksleivės nuo 10 iki 17 metų, repertuaras toli gražu neapsiriboja vien tik choriniais veikalais, jame – nuo senosios iki moderniosios muzikos kūrinių, džiazo bei roko stiliaus kompozicijų. Įžymių dirigentų sąraše - S. Sondeckis, M. Pitrėnas, M. Staškus. Drauge grojo Lietuvos kamerinis, Operos teatro ir LRT Lengvosios muzikos orkestrai, Stokholmo Karališkosios filharmonijos bigbendas. Dainuota kartu su V.Noreika, V.Prudnikovu, E.Kaniava, J.Leitaite, L.Domikaite, V.Povilioniene, V.Kernagiu bei daugeliu kitų Lietuvoje žinomų dainininkų. Pasak vadovo R. Katino, „Viva Vice“ bene pirmasis Lietuvoje pradėjo derinti chorinį dainavimą, režisūrą, choreografiją, sceninį judesį ir nepakartojamą choro šypseną, kurios, beje, mokytis teko ilgai ir nelengvai (po kažkurio koncerto kolektyvas buvo pavadintas „viena didele šypsena“).
Nuo įkūrimo pradžios choras dalyvavo visose respublikinėse, vėliau Pasaulio lietuvių dainų šventėse, pelnė švenčių laureatų vardus. Dalyvauta daugelyje Vilniaus miesto, respublikinių bei tarptautinių chorinių renginių, iš kurių parsivežtas ne vienas garbingas apdovanojimas. Tarp paskutiniųjų - 2009 m. tarptautiniame chorų konkurse Antalijoje (Turkija) laimėta pirmoji vietą jaunimo chorų kategorijoje bei pelnytas absoliučiai geriausio choro apdovanojimas „Summa cum laude“; 2011 m. - pirmoji vietą 17-ajame tarptautiniame jaunimo habanerų konkurse Torreviechoje (Ispanija). 2012-ieji. kolektyvui ypač įsimintini: 48-ajame tarptautiniame chorų konkurse Montrė mieste (Šveicarija) laimėta antroji vietą bei pelnytas prizas už geriausiai atliktą privalomą kūrinį; chorui paskirta „Aukso paukštė“ „Tarptautinio spindesio žvaigždės“ nominacijoje; suteikta pirma meninio pajėgumo kategorija. Na, o šių metų vasarį tarptautiniame chorų konkurse „Kaunas Musica Religiosa 2015“ „Viva Voce“ tapo Grand Prix, aukso diplomo bei „Žiūrovų simpatijų” prizo laimėtoja.
Kad choras tampa vieta, kur gera, kur traukia, parodo ir tai, jog išėjusias choristes pakeičia jų vaikai. Iš jų gal tik viena kita taps profesionalia dainininke ir muzikante, tačiau meilė muzikai ir dainai, praturtinusi asmenybę dvasinių vertybių, išlieka visą gyvenimą.
„Bel Canto”: gražaus dainavimo beieškant...
Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto” (vadovas Artūras Dambrauskas) – tai grupė 2009 m. susibūrusių neprofesionalų, turinčių ilgametę chorinio dainavimo patirtį įvairiuose Lietuvos choruose. Dabar kolektyvas yra gerokai išaugęs: šiandien jų, muzikos mėgėjų tikrąja ir gražiąja to žodžio prasme, savo laisvalaikį skiriančių kokybiškai ir maloniai veiklai – dainavimui, yra jau per 60. Ir nors choro sudėtyje yra keletas profesionalių muzikantų, visi jie yra labai skirtingų profesijų - nuo fizikų iki „lyrikų”. Tai žmonės, suvienyti bendrų bruožų - ryškaus chorinės muzikos intelekto, aukštos komandinės vidinės kultūros ir nuoširdumo. Vien choristų pasirinktas drąsus ir ambicingas pavadinimas atskleidžia jų viziją ir dainavimo kokybės siekį: dainininkai pasirengę ilgam, nelengvam, kupinam kūrybinių eksperimentų, atradimų ir nuotykių keliui gražaus dainavimo - Bel Canto - beieškant.
Šis palyginti dar gana jaunas choras - nebe naujokas festivalių bei konkursų arenose, jam jau gerai pažįstamas pergalės skonis. Apdovanojimų ypač gausūs treji pastarieji metai. 2013 m. lapkritį „Bel Canto” laurus nuskynė tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, bene seniausias tradicijas turinčiame Baltijos šalių chorų konkurse. Jis laimėjo pirmąją vietą mišrių chorų kategorijoje bei pelnė du specialiuosius prizus. 2013 m. gruodžio mėn. Lietuvos chorų sąjungos ir Lietuvos liaudies kultūros centro kas ketverius metus organizuojamo pagrindinio Lietuvos chorų konkurso finale tarptautinė vertinimo komisija „Bel Canto” skyrė aukščiausią įvertinimą, jį paskelbdama geriausiu mišriuoju choru Lietuvoje. Iš Rygos (Latvija) 2014 m. liepą parsivežtas prestižinės Pasaulio chorų olimpiados aukso medalis. Šiame svarbiausiame pasaulio chorinės muzikos konkurse choras dalyvavo pirmą kartą ir Čempionų konkurse varžėsi vienoje sunkiausių - šiuolaikinės chorinės muzikos – kategorijų, kurioje galėjo dalyvauti tik chorai, olimpiadoje pristatę specialiai jiems parašytą naują kūrinį (Vytautas Miškinis chorui sukūrė „I Am Here”).
Taigi, drauge su kitais chorais iš viso pasaulio „Bel Canto” įsitvirtino geriausiųjų lygoje. Tačiau be šių apdovanojimų, kolektyvo prizų skrynioje – ir „Aukso paukštė” „Naujai suspindusios žvaigždės” kategorijoje bei pirmoji vieta tarptautiniame chorų konkurse Ochride (Makedonija), ir kiti, tik dar labiau skatinantys jo jaunatvišką entuziazmą ir didžiules kūrybines ambicijas. Per tuos kelerius gyvavimo metus suspėta išleisti ir kompaktinių audio plokštelių, ir video įrašų. Sukurtas profesionalus kanalas Youtube interneto svetainėje. „Bel Canto” pirmasis iš mėgėjų chorų Lietuvoje debiutavo pasaulinėse internetinėse muzikos įrašų parduotuvėse iTunes bei Amazon. Surengta daugybė koncertų, į kuriuos netilpo visi norintys. Ir dar - kelionės, ta neatsiejama tobulėjimo dalis. Viena iš jų – į Milano „Expo 2015” pasaulinę parodą Italijoje, kur „Bel Canto” ir Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pakviesti liepos 15-ąją pasirodyti svarbiausiame Lietuvos nacionalinės dienos renginyje.
***
Bet artimiausiuose šių trijų chorų planuose – kelionė už Atlanto. Liepos 3 d., penktadienį, 8 v. v. „Bel Canto”, „Varpelis“ ir „Viva Voce” lietuviškąją bei angliškai kalbančią Čikagos ir iš kitų valstijų bei šalių dainų šventėn suvažiavusią visuomenę pakvies į įspūdingą St. James katedrą (65 E Huron St., įėjimas - iš Wabash gatvės). Po erdviais jos skliautais nuskambės V. Miškinio, R. Katino, G. Kuprevičiaus, Nijolės Sinkevičiūtės, kitų kompozitorių kūriniai, palydėti mušamųjų bei elektroninės muzikos akompanimento. Tąvakar bus unikali proga išgirsti populiarios dainos “Brolužis” aranžuotę. Atlikusi šį savo sukurtą kūrinį, Raminta Naujanytė, žinoma Bjelle sceniniu vardu, su grupe PERU „Lietuvos talentų” konkurse 2011-aisiais laimėjo antrąją vietą. Pasiruoškite būti nustebinti – šių chorų atlikimo stilius privers šiek tiek kitaip pažvelgti ir į tradiciškai suvokiamą chorinį kūrinį, ir į liaudies dainą. Daugiau informacijos rasite ir bilietus nusipirksite apsilankę šventės interneto svetainėje dainusvente.org.
Nuotr. Iš „Bel Canto”, „Varpelio“ ir „Viva Voce” archyvų
Jolanta Urbietienė
