Kažkada aistringo buriuotojo Ričardo Saltanavičiaus įsigytas laivas „Challenger“ ir Arūno Kubelsko bei Sergėjaus Levino idėjos susipynė, sukurdamos „Dream Team Sailing“ – lietuvių buriuotojų klubą, vienijantį ne tik ilgamečius „jūrų vilkus“, tačiau ir vis naujus, gaivaus vėjo ištroškusius nuotykių ieškotojus. Vos antrus metus gyvuojantis klubas šiuo metu vienija 11 entuziastingų buriuotojų, kurių pagrindinis tikslas – kasmetinės regatos ir nauji iššūkiai sau patiems. Kaip patys klubo nariai juokauja – buriavimui amžiaus limito nėra, čia renkasi visi tie, kurie nori, ir visi tie, kurie dar gali buriuoti.

Papuolę ant „Dream Team Sailing“ laivo „Challenger“ denio, nesusipainiokite, čia nerasite patogios lovos, virtuvės ar dar kažko, kas suteiktų galimybę komfortiškai praleisti popietę ant vandens. Šis laivas – sportinis, kaip mane patikina buriuotojų komandos nariai, jis tikrai neskirtas pramogai, o veiklos čia atras kiekvienas. Apie buriavimą, kuris uždega ir veda pirmyn, kalbamės su „Dream Team Sailing“ komandos nariais Arūnu, Sergėjumi, Daiva, Edita, Audriumi ir Aldu.

- Nuo ko viskas prasidėjo?

Arūnas Kubelskas: Viskas, galima sakyti, prasidėjo nuo manęs. Laivas „Challenger“ buvo planuojamas parduoti. Tačiau dėka mano ir Ričardo Saltanavičiaus, kuris megėjiškai užsiima laivų prekyba, pažinties ir jo įtikėjimo mūsų pomėgiu, taip po truputį Mičigano ežere atsirado lietuvių buriuotojų laivas. Prie idėjos aktyviai prisijungė ir Sergėjus Levinas, kuris taip pat turi buriuotojo patirties. Be abejonės, yra ir naujokų, kaip, sakykime, Audrius ir Edita, kurie tik šiais metais prisijungė prie mūsų komandos.

- Kiek komanda „Dream Team Sailing“ šiandien vienija narių?

Arūnas Kubelskas: Kažkada buvo 9 nariai, vėliau komanda išaugo iki 17 narių, dabar turime 11. Natūralu, jog atsiranda naujai prisijungiančių narių, tačiau kai kurie pabando, pamato, kiek laiko ir pastangų reikia skirti buriavimui, treniruotėms, vieni lieka, kiti atkrenta – ne visiems tinka. Kiti prisijungdami mąsto, jog galbūt tai daugiau bus plaukimai pasimėgavimui, tačiau buriavimas yra pakankamai aktyvus sportas, reikalaujantis darbo. Be abejonės, randame laiko ir pasimėgauti (šypsosi – red. past.).

- Komandos narių skaičius kinta. Kaip nauji nariai atranda jus?

Arūnas Kubelskas: Jokių skelbimų tikrai niekada nekėlėme ir nesireklamavome. Kadangi viskas labai nauja (klubas gyvuoja tik 2 metai – red. past.), taigi patys net nežinojome, kuo viskas pasibaigs. Tai taip pat yra pakankamai brangus malonumas, kas, manau, turi įtakos kintančiam komandos narių skaičiui.

Daiva Levinienė: Yra sukurta ir soc. tinklo „Facebook“ grupė, kuri, pagal mano pastebėjimus, šiais metais tapo populiaresnė. Žmonės daugiau apie mus sužino vieni per kitus. Kaip ir buvo minėta, buvome 17-os narių komanda, dabar mūsų yra 11 tikrai stiprių buriavimo entuziastų. Šis sportas reikalauja nemažai laiko skirti treniruotėms, kurios vyksta kiekvieną savaitgalį, sekmadienį.

- Kaip minėjote, komanda turi 11 žmonių. Kiek iš jų yra patyrę buriuotojai ir kiek yra naujai prisijungusių ir apmokytų žmonių?

Arūnas Kubelskas: Šiandien iš nemažą patirtį turinčių žmonių, plaukiojusių anksčiau, esame tik mes su Sergėjumi, visi kiti žmonės yra apmokomi.

Daiva Levinienė: Iš tiesų, naujai prisijungusių žmonių norai yra dideli ir tai labai padeda. Visi yra imlūs, tai parodė ir vienas pavyzdys – regata „Tri-State Regatta“, kuri buvo pagrindinis mūsų šių metų tikslas. Be abejonės, mes turime ir daug didesnių, kilnesnių tikslų – tokių kaip „Mackinac“ regata („The Chicago Yacht Club Race to Mackinac“), tačiau jai mums dar reikia ruoštis.

Arūnas Kubelskas: Taip, komandai dar reikia treniruotis, taip pat pačiam laivui reikalingos kai kurios detalės, nauja įranga, tačiau šiais metais mes padarėme nemažą pažangą – dalyvavome „Tri State“ regatoje (Čikaga - St. Joseph – Mičiganas - Čikaga). Mano nuomone, sudalyvauti tokioje regatoje yra kad ir nedidelis, tačiau mūsų komandos pasiekimas, juolab, kad mūsų rezultatas tikrai buvo neprastas. Taip pat dalyvavome ir „Sheldon Clark Offshore“ regatoje aplink Čikaga, kuri išsiskiria savo sudėtingumu - plaukiamas trumpas atstumas tarp ženklų. Žmonės, dalyvavę toje regatoje, galima sakyti, visas 8 val. fiziškai dirbo.

- Minėjote, jog kiekvienas komandos narių regatoje turi savo pozicijas. Trumpai apibūdinkite, kokios tai pozicijos?

Arūnas Kubelskas: Regatoje negalimas bėgiojimas iš vieno laivo galo į kitą, taigi pozicijos yra skirtos tam, kad palengvintų buriavimą, įvestų tvarką. Sakykime, jei tam tikroje pozicijoje esantis žmogus neturi kažkokios užduoties, tai tuo metu jis laukia, kol jam atsiras darbo. Trumpose regatose praktiškai visada visa komanda dirba. Jei apibūdinčiau, ką kiekvienas žmogus turi daryti buriuodamas, užtrukčiau pasakodamas, tačiau trumpai - yra žmogus, atsakingas už vairavimą, 2 žmonės turi valdyti stiebo įtempimą, priklausomai nuo vėjo krypties – viena pusė įtempiama, kita atleidžiama ir tai turi būti atliekama sinchroniškai. Ką dar išskirčiau - didžiosios burės valdymas, mažosios priekinės burės valdymas. Norint suprasti bendrinį laivo valdymą, reiktų vizualiai įsivaizduoti, jog komanda pasidalina į dvi grupes, kur viena grupė valdo vieną laivo pusę, kita – kitą. Ar yra pozicija, kuri būtų labai svarbi ir reikalautų patirties? Galbūt vairininkas, tačiau negalėčiau taip griežtai teigti.

Daiva Levinienė: Visos pozicijos, iš tikrųjų, yra svarbios, negalima būtų sakyti, kad kažkuri viena reikšmingesnė nei kita. Komanda turi jausti vienas kitą, tuomet galimas geras rezultatas. Tai ypač svarbu regatos varžybose, kuomet svarbios yra ne minutės, o sekundės. Tuomet ypač svarbus yra komandos „susikalbėjimas“, vienas kito pajautimas, nes tik daugiau ar mažiau įtempiamos ar palenkiamos burės ir tai jau įtakoja tavo rezultatą. Taip galima prarasti laiką ir mylias.

- Glaustai papasakokite apie laivą „Challenger“

Arūnas Kubelskas: Kalbant apie technines šio laivo specifikas, šis laivas yra 1991 metų gamybos. Tuo laiku šis laivas buvo greitas ir galingas. Lyginant jį su tuo, kas gaminama šiandien, tai yra pakankamai greitas laivas savo klasėje. Kaip galima būtų įvardinti – esame ne paskutiniai, bet yra ir greitesnių laivų. Kalbant apie varžybas, ten yra visai atskira sistema, nes dalyvaujame kartu ir su greitesniais, ir su lėtesniais laivais, galiausiai rezultatai yra perskaičiuojami. Keletą metų naujam „Challenger“ yra tekę plaukioti Mičigano ežere, vėliau jis buvo nupirktas ir išvežtas. Kai laivų prekyba užsiimantis Ričardas Saltanavičius rado jį, laivas buvo Detroite. Išsakę savo idėją kurti lietuvių buriuotojų komandą, Ričardo buvome palaikomi visokeriopai. Taip laivas atsidūrė Čikagoje.

Sergėjus Levinas: „Dream Team Sailing“ yra registruota kaip smulkaus verslo kompanija, kuri rūpinasi ir prižiūri laivą „Challenger“. Taigi mūsų ir tikslas yra prižiūrėti ir tvarkyti jį, dalyvauti regatose, garsinti lietuvių buriuotojų vardą.

- Sprendžiant iš turimos įrangos, specialios aprangos komandai, buriavimas yra brangus sportas?

Arūnas Kubelskas: Visas finansines išlaidas dengiame patys, tai yra kiekvienas komandos narys moka po tam tikrą nario mokestį, iš kurio perkame laivui reikalingas priemones ar mokame laivo parkavimo mokestį. Nemažų finansinių išlaidų reikalauja ne tik laivo nuleidimas į vandenį, tai yra jo paruošimas plaukti, dalyvauti regatose, tačiau ir pačio laivo laikymas žiemos laikotarpiu. Su malonumu kviečiame visus susidomėjusius verslininkus, kurie norėtų reklamuoti savo verslą, prisijungti - burės didelės ir vietos reklaminiams užrašams daug (šypsosi – red. past.).

- Turite internetinį puslapį, kuriame žmonės gali stebėti ar dalyvauti su jumis treniruotėse ir tuo pačiu paremti „Dream Team Sailing“. Ar tai buvo vienas iš kūrybingų būdų surinkti lėšų jūsų klubui?

Arūnas Kubelskas: Tuo metu, kai buvo kuriamas puslapis, mums labai reikėjo greitai surinkti nemažą dalį pinigų atnaujinti laivui – pakeisti nemažai jo dalių ir paruošti paleisti jį į vandenį. Taigi tai buvo vienas būdų, kaip surinkti pinigų. Klausimas yra tas, ar mes ir šiemet pasiliksime prie šios idėjos? Papildomas žmonių plukdymas ir lėšų kaupimas atima nemažai laiko, kurio ir taip trūksta treniruotėms.

Sergėjus Levinas: Mūsų tikslas yra treniruotės, aišku, per tokius pasiplaukiojimus, kai žmonės plukdomi pažiūrėti fejerverkų, jie kartu susipažįsta ir su pačiu laivu, laivo komanda. Taip atsirado nauji komandos nariai - Audrius, Edita. Žmonės paplaukiojo, pažiūrėjo ką mes darome, kuo užsiimame - mes plaukiojame ne pramogai, o pakankamai intensyviai dirbame, treniruojamės, jiems tai patiko ir taip jie prisijungė prie mūsų. Visi, norintys išbandyti jėgas maloniai laukiami, su mumis galima susisiekti per internetinį puslapį „Facebook“ - „Challenger Racing (Dream Team Sailing)“.

Arūnas Kubelskas: Žmonės dažniausiai mato nuo kranto tuos laivelius, tačiau net neįtaria, kas dedasi ant denio. Tik susipažinę, jie gali įvertinti, ar norėtų tą daryti toliau. Tai kaip naujas gyvenimo iššūkis. Vyresniam amžiuje jau kaip ir nepradėsi siekti karjeros aukštumų sporte, o buriuojant gali mesti iššūkį sau, būti komandos nariu, dalyvauti regatose.

Sergėjus Levinas: O dar, kai sudalyvauji regatoje ir pamatai ne prasčiausius savo rezultatus, apima kažkokia neapsakoma euforija.

- Kalbant apskritai apie patį buriavimą, kiek jis populiarus Čikagoje?

Arūnas Kubelskas: Tai labai populiarus sportas, yra tikrai nemažai jau seniai buriuojančių ir stiprių buriuotojų, kurie ne tik dalyvauja varžybose, treniruojasi Mičigano ežere, bet plaukia ir į vandenynus. Lenktyninių laivų gal kiek mažiau nei kruizinių, plaukiojančių Mičigano ežere, tačiau jų yra.

Daiva Levinienė: Mes, kaip lietuviai, esame pirmieji, kurie pralaužėm ledus ir buvome šiltai priimti į jau seniai žinomų, stiprių buriuotojų gretas. Kaip naujokus, jie mus tikrai maloniai sutiko ir nuolatos skatina dalyvauti regatose. Pavyzdžiui, „Tri State Regatta“ regatoje iš Čikagos dalyvavo 108 lenktyniniai laivai. Didžiuojamės, jog etape iš St.Joseph į Mičiganą laimėjome 2-ą vietą. Vertinant, jog tai mūsų pirmos lenktynės ir 2-a vieta, manau, tai didelis pasiekimas. Sakyčiau, tai tikrai nemažai.

- Sezono metu, kiek vyksta regatų ir kuriose jums teko sudalyvauti šiais metais?

Arūnas Kubelskas: Kadangi esame susibūrę tik antras sezonas, intensyviai treniravomės ir šiais metais dalyvavome „Tri State Regatta“ regatoje, kuri, kaip minėjau, yra per visus tris uostus, 4 dienas vykstanti regata. Taip pat dalyvavome ir paskutinėje šių metų regatoje „Sheldon Clark Offshore“, kuri vyko Mičigano ežere. Kitais metais planuojame sudalyvauti kuo daugiau regatų, kurios praktiškai vyksta kiekvieną sekmadienį. Per sezoną, kuris trunka apie 6 mėn., yra organizuojama maždaug 54-ios regatos. Taip pat dar priklauso ir nuo to, kokius papildomus darbus reikia atlikti laivui, tad sezono trukmė gali ir kisti.

- Koks kitų metų tikslas, siekiai?

Arūnas Kubelskas: Kitais metais mes siekiame kuo intensyviau treniruotis ir dirbti komandoje. Natūralu, jei dalyvausime kuo daugiau regatų, mūsų patirtis tik didės, tuo pačiu tvirčiau jausimės „Tri State Regatta“ regatoje. Nesakau, kad pagrindinis tikslas bus kuo geriau pasirodyti šioje regatoje, kiekviena regata, kurioje dalyvausime, bus svarbi. Didžiausiais iššūkis būtų „Mackinac“ (startuojama iš Čikagos ir plaukiama iki pat Mičigano šiaurės, Mackinac salos – red. past.) regata, kuri yra turbūt pati didžiausia regata, trunkanti 2-3 paras be sustojimo.

Sergėjus Levinas: Šiais metais „Mackinac“ regatoje dalyvavo apie 380 laivų. Kai kurie dalyviai net atsigabeno laivus iš kitų pasaulio kraštų. Regata vyksta nepriklausomai nuo oro sąlygų, šiais metais lenktynių metu buvo dvi didelės vėtros, taip, kad mums norint dalyvauti dar reikia stipriai ruoštis.

Arūnas Kubelskas: Kuo sudėtinga „Mackinac“ regata? Tuo, jog Mičigano ežeras pakankamai klastingas, nes yra buvę, jog varžybų metu skendo ir žmonės, ir laivas.

Daiva Levinienė: Dalyvavimą šioje regatoje galbūt prilyginčiau kopimui į Everestą, kai kam tai yra nemažas iššūkis arba „one thing crossed out from the bucket list“.

- Paklausiu naujoko Audriaus, kaip sužinojote apie „Dream Team Sailing“ ir kas jus sudomino?

Audrius: Birželio mėn. mano pažįstamas mane atsivedė į laivą ir, kaip sakant, „susirgau“. Tą mėnesį, galima sakyti, buvo daugiau toks paplaukiojimas, po mėnesio vėl teko paplaukioti, ir viskas, įsimylėjau. Juokauju, kad atėjau į šitą klubą, tai mane tik „kojom į priekį išnešit“. Laivai nuo seno patiko, tik niekad nebūčiau pagalvojęs, kad taip jais susidomėsiu. Čia toks naujas savęs realizavimo būdas, nauja pramoga, nauja šeima. Mano laisvadieniai – šeštadienis ir sekmadienis, tai jų laukiu kaip niekad. Kaip juokauju viduryje savaitės, trečiadienį jau pradeda niežtėti delnai, kažkokios kaip ir virvės trūksta rankose.

Kas labiausiai patiko prisijungus prie komandos, tai jų principas – „nežinai - klausk, nes kvailų klausimų nėra, yra tik kvaili atsakymai“. Kas kartu buria ir skatina bendrauti, tai saugumo jausmas, žinojimas, kad nebūsi atstumtas, į tavo klausimus visada bus atsakyta.

„Dream Team Sailing“ komandą šiandien formuoja: Jovas Jonušas, Saulius Bertulis, Sergėjus Levinas, Daiva Levinienė, Vytautas Skapcevičius, Ričardas Saltanavičius, Aldas Mockus, Artūras Olšauskas, Arūnas Kubelskas, Audrius Labačiauskas, Aurimas Jasinauskas, Aušrinė Schneider, Edita Žalnierukynaitė, Gintarė Adomaitytė.

Visi, norintys prisijungti prie komandos, mielai kviečiami. Taip pat kviečiami ir verslininkai, norintys netradiciškai reklamuoti savo parduodama prekę ar paslaugą. Su komandos nariais galima susisiekti soc. tinklo „Facebook“ grupėje „Challenger Racing (Dream Team Sailing)“.

„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė