Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei atsirado sąvoka „sveikas senėjimas“. Vyresni žmonės kviečiami mankštintis, sveikai maitintis ir gerinti psichinę sveikatą. Visgi neišvengiama tam tikrų senatvinių ligų. Viena iš jų – Parkinsono liga. Ligų prevencijos centras kviečia nelikti abejingiems, atkreipti dėmesį į šios ligos simptomus ir padėti sergantiesiems.
Pasaulyje Parkinsono liga serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, tai sudaro 0,3 proc. visų žmonių. Ši liga – viena iš dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų, kuria serga apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai pirmieji šios ligos simptomai atsiranda 55 m., tačiau 5–10 proc. ligonių pirmieji simptomai gali atsirasti ir nesulaukus 40 m. Tobulėjant ligos diagnostikai liga nustatoma vos 30 m. ar jaunesniems žmonėms. Vaikai Parkinsono liga serga itin retai. Nustatyta, kad apie 10 proc. žmonių Parkinsono ligą paveldi: tuomet ji atsiranda gana anksti ir greitai progresuoja.
Parkinsono ligą pirmą kartą aprašė britų gydytojas ir geologas Jamesas Parkinsonas 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“, kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Jeanas Martinas Charcot šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.
Kaip pastebėti ligą?
Yra keturi pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai: lėti judesiai (bradikinezija), sukaustyti raumenys (rigidiškumas), drebėjimas (tremoras) bei nestabili pusiausvyra (pusturalinis nestabilumas). Apie 30 proc. žmonių ligos pradžioje pasireiškia neryškūs simptomai: tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. Taip pat gali pasikeisti eisena, sutrikti orientacija, kalba, rijimas, sulėtėti mąstymas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais. Pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti gana ilgai, kol atsiranda klasikiniai ligos požymiai. Dažnai šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Ligą nustato gydytojas neurologas.
Kaip gydoma Parkinsono liga?
Parkinsono ligos gydymas unikalus kiekvienam pacientui. Dažniausiai liga gydoma vaistais, kurie ne tik pašalina simptomus, bet ir lėtina ligos progresavimą. Medikamentai gali būti skirtingai derinami tarpusavyje, taip pat su kitų grupių vaistais. Būtina laikytis gydymo režimo ir nenutraukti vaistų vartojimo savo nuožiūra, nes vėliau gydytis taps vis sunkiau. Staigiai baigus vartoti vaistus gresia net gyvybei pavojingos komplikacijos. Sergantiesiems būtina ne rečiau nei kas 6 mėn. apsilankyti pas gydytoją neurologą, kad jis pakoreguotų gydymą. Tobulėjant medicinai ir gydymo metodams, atsiranda vis naujų Parkinsono ligos gydymo alternatyvų. Kai gydymas vaistais tampa nebeveiksmingas, taikomi alternatyvūs gydymo metodai. Pavyzdžiui, į galvos smegenis implantuojamas elektrinis stimuliatorius arba tiesiogiai į dvylikapirštę žarną, aplenkiant skrandį, nuolatine pompa tiekiami vaistai. Kuriamas ir eksperimentinis genų inžinerijos metodu pagrįstas gydymo būdas, kurio tikslas – pakeisti klaidingą genetinę informaciją teikiančius konkrečius genus sveikais, atkurti biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse ir sustabdyti nervinių ląstelių nykimą.
Pagalba sergantiems Parkinsono liga
Sergantiems Parkinsono liga žmonėms sunkiau vykdyti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Pacientą ir jo artimuosius, sužinojus diagnozę, gali ištikti krizė. Sunkiau su liga susitaiko vyrai, dėl vyraujančio „tradicinio“ vyro įvaizdžio. Žinia apie ligą, kuri veda į visišką priklausomybę nuo aplinkinių, jiems sukelia didelę psichologinę krizę. Šiuolaikinė medicina, nors dar negali visiškai išgydyti Parkinsono ligos, tačiau geba labai pagerinti sergančiųjų gyvenimą. Todėl svarbu nepasiduoti ir nuolat ieškoti pagalbos sau arba sergantiems artimiesiems.
Sergantieji šia liga dažnai susiduria ir su specifiniais negalavimais: kamuoja dehidratacija, užkietėja viduriai, mažėja svoris, pašalinį poveikį sukelia vaistai. Vartojantiems levodopos preparatus aktuali jų sąveika su baltymais. Sumažinti ar pašalinti šiuos sutrikimus padeda kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė mityba.
Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai. Kaip jau minėta, baltymai gali trukdyti įsisavinti vaistus, ypač levodopą, todėl patartina vaistus išgerti 30–45 minutes prieš valgį, o baltyminį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius produktus) valgyti vakare.
