Daugiau 
 

Holivudo iškilimas

05/08/2015 Aidas
history-945

Žvaigždžių kalvė ir svajonių fabrikas jau skaičiuoja visą šimtmetį, vos vos mažiau, nei pats judančių paveikslėlių menas. Šioje Atlanto pusėje esančios kino industrijos poveikio niekaip negalėtumėme paneigti – nors Bolivude sukuriama daugiau filmų, tačiau tik Holivudas išsikovojo nepajudinamas pozicijas globalioje kino rinkoje. Tačiau taip buvo ne visuomet. Dešimt dešimtmečių – skirtingi iššūkiai, skirtingi filmai ir kaskart nauja kino kūrėjų karta.

17 minučių ispanų kolonijinių laikų nuotykių filmukas „In Old California“, režisieriaus D. W. Griffitho nufilmuotas vien tik Holivudo kaime – tokia kino industrijos centro pradžia 1910 m. Pirmasis dešimtmetis buvo pažymėtas aktyviu D. W. Griffitho ir Ch. Chaplino darbu, o 1919 m. jie prisijungė prie Douglaso Fairbankso ir Mary Pickford bei įkūrė savo kompaniją „United Artists“. Per tą laiką žodis „Holivudas“ jau spėjo tapti Amerikos kino industrijos sinonimu.

Antrasis Holivudo dešimtmetis tiesiog virė – buvo kuriami, platinami filmai, amerikiečiai pamėgo kino teatrų lankymą, buvo kalbama apie hedonistinį kino industrijos atstovų gyvenimą, tačiau šalia visą procesą prižiūrėjo griežta puritoniškų organizacijų cenzūra. Tylusis kinas transformavosi į naujo tipo Chaplino, Keatono ir Lloydo komedijas, o Louisas B. Mayeris įkūrė JAV Kino meno ir mokslo akademiją bei garsiuosius „Oskarų“ apdovanojimus.

1930-ieji prasidėjo su pagaliau prabilusiu kinu, kuris į Holivudą atviliojo daugybę laimės ieškančių scenaristų. Šį dešimtmetį žymėjo Didžioji depresija ir Holivude prasidėjusios politinės nuotaikos – kino atstovai aktyviai palaikė socializmo doktriną. Buvo kodifikuoti filmų žanrai – gotinį siaubo filmą buvo galima sutikti „Universal“ kino studijoje, apie socialinę sąžinę ir nusikaltimus kalbėjo „Warner“, o žvaigždžių blizgesiu dangaus žvaigždes gesino „MGM“. Dekada baigėsi dar vienu perversmu kine – 1939 m. į sceną žengė „Technicolor“ ir spalvotojo kino technologija.

1940–1960 m. Holivudas buvo persmelktas nesantaikos ir karo. II-ojo pasaulinio karo metais jis tarnavo kaip propagandinė priemonė, atsirado du nauji žanrai – patriotinio karo filmas ir „tamsus“ trileris. Grupė režisierių ir scenaristų, dar vadinamų „Holivudo dešimtuku“, buvo Kongreso nuteisti kalėti, nes atsisakė atskleisti savo politines nuostatas. Po 1950-ųjų amerikiečiai ėmė vis labiau nusivilti kinu, kairiųjų pažiūrų kino menininkai savo produkciją turėjo pardavinėti už grašius, kad tik išgyventų, o kino teatrų salės ištuštėjo – televizija ėmė keisti tradicinį amerikiečio gyvenimo būdą.

Nuo 1960-ųjų Holivudą ištiko identiteto krizė – nors „Holivudo dešimtukas“ priešinosi valstybės diktuojamoms temoms, tačiau aukščiausiuose kino studijų postuose sėdintys asmenys pasidavė baimei. Vietnamo karui įsibėgėjus, kariniai filmai buvo perpildyti oficialios valstybės propagandos. Šiuo laiku pagrindiniu Amerikos konkurentu tapo Europos kinas – liberalesnis, novatoriškesnis ir kūrybingesnis. Tad nenuostabu, jog nuo 1970-ųjų Holivudą užplūdo nauja kino menininkų karta – kino „vaikigaliai“. Išmokę Europos pamoką, į kino istoriją savo vardus įrašė Francis Fordas Coppola su „Krikštatėviu“, George‘as Lucasas su „Žvaigždžių karais“ ir Woody Allenas su „Ane Hol“.

Tačiau kino „vaikėzų“ daugėjo, jie stengėsi vis perspjauti savo galimybes, o jų filmų biudžetai augo neregėtais mastais. Kaip atsaką absoliučiai komercijai, 1981-aisiais Robertas Redfordas įkūrė „Sundance“ institutą Jutos mieste, kurio pagrindinė misija buvo skatinti nepriklausomo kino kūrimą. Naujasis kinas buvo eksperimentinis, ekscentriškas ir dažnai nedidelio biudžeto. Šiuo periodu iškilo „Miramax“ studija, propagavusi būtent šį kitonišką kiną. 1994 m., po kelių dešimtmečių pertraukos, buvo įkurta pirma nauja didelė kino studija. Kol Stevenas Spielbergas, Jeffrey Katzenbergas ir Davidas Geffenas būrė „DreamWorks“ komandą, į kino ekranus grįžo animacija – serija „Disney“ filmų, kuriems konkurenciją sudarė dar viena nauja kino kompanija „Pixar“.

O kas Holivude laukia ateityje? Penkios iš aštuonių Holivudo „aukso amžiuje“ dominavusių studijų vis dar tęsia savo veiklą – tai „20th Century-Fox“, „Warner Brothers“, „Paramount“, „Universal“ ir „Columbia“. Vis dar populiari animacija su „Disney“ priešaky, televizija ir įrašų nuoma leidžia stebėti ne tik naujausius, bet ir istorinius kino kūrinius. Visgi realūs aktoriai pradėti keisti kompiuterinės technikos šedevrais, 3D populiarumas vėl auga, specialieji efektai pranoksta vaizduotės ribas. Tačiau, nepaisant visų iššūkių ir krizių, Holivudas liko pasaulio kino flagmanas ir tendencijų kūrėjas, svajonių ir žvaigždžių fabrikas, o tai garantavo jį sukūrę žmonės.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu