Senovinis Palmyros miestas Sirijoje, kažkada buvęs visos imperijos sostine ir pasipriešinimo romėnams simboliu, ir vėl atsidūrė pasaulinių įvykių sūkuryje. Iš UNESCO pasaulinio paveldo vietos pagaliau išstūmus „Islamo valstybės“ kovotojus, archeologai pagaliau gali įvertinti jai padarytą žalą. Laimei, preliminari informacija rodo, kad IS įvykdytas senovinių griuvėsių naikinimo mastas buvo mažesnis nei anksčiau baimintasi.
Vis dėlto, dvi didelės šventyklos – Belo ir Baal Shamino – buvo sugriautos iki pamatų. Palydovinės nuotraukos rodo, kad pastaroji šventykla buvo tiesiog nušluota nuo žemės paviršiaus, tačiau kol kas neaišku, kur atsidūrė jos liekanos, Taigi, gali būti, kad istorikams dar pavyks atgauti bent dalį šventyklos elementų. Be šventyklų, dar sunaikintos ir kelios svarbios kapavietės.
IS nuverstos Romos imperijos laikų triumfo arkos blokai taip pat atrodo nesunaikinti, todėl galima tikėtis, kad kultūrinio paveldo sergėtojams galiausiai pavyks ją atstatyti. Įspūdingas Palmyros senamiesčio amfiteatras taip pat nebuvo sugriautas, galimai dėl to, kad IS jį naudojo viešoms egzekucijoms. IS taip pat nepalietė ir įvairių kitų svarbių struktūrų, įskaitant kelias kitas šventyklas.
Sirijos muziejų ir antikvarinių reikalų ministras Maamounas Abdulas-Karimas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad jo departamentas įvertins Palmyrai padarytą žalą, tačiau tai bus galima padaryti tik tuomet, kai išminuotojai pabaigs ieškoti sprogmenų, kuriuos ekstremistai paliko prieš atsitraukdami. Vis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdu, kad IS naikinimo kampanija buvo kruopščiai suplanuota. Jau anksčiau buvo žinoma, kad specialus IS padalinys buvo atsakingas už architektūrinių taikinių parinkimą ir jų sunaikinimą.
Sirijos muziejų ir antikvarinių reikalų ministras Maamounas Abdulas-Karimas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad jo departamentas įvertins Palmyrai padarytą žalą, tačiau tai bus galima padaryti tik tuomet, kai išminuotojai pabaigs ieškoti sprogmenų, kuriuos ekstremistai paliko prieš atsitraukdami.
Amras al-Azmas, buvęs Sirijos antikvarinių reikalų ministras, sako, kad pasaulis jau anksčiau matė, kokia didelė žala buvo padaryta šiai archeologinių kasinėjimų vietai, bet tik dabar išvydo žalą, padarytą Palmyros muziejui.
„Labai skaudu matyti, kas buvo padaryta muziejui, kad daugybė jo eksponatų nebuvo išgelbėta, nes Damasko pareigūnai neturėjo laiko ar galimybių juos perkelti“, - sakė jis, pridėdamas: „Mes galime jį renovuoti. Netekome dalies muziejaus, bet nepraradome jo viso.“
Vis dėlto, nepaisant to, kad Palmyros naikinimas patraukė viso pasaulio dėmesį, jis sudaro tik mažytį procentą viso kultūrinio paveldo naikinimo, kuriuo su mielu noru užsiima ši teroro organizacija. Irake, Sirijoje ir Libijoje IS sistemiškai sunaikino daugiau kaip 30 istorinių bažnyčių, mečečių ir kapaviečių, iš kurių kai kurios mena net VII a. Tarp sunaikintų musulmoniškų monumentų daugiausia būta sunitiškų, bet dalis priklausė ir šiitams.
Senovės Asirijos gyvenvietės ir ypač jų milžiniškos pagoniškos skulptūros taip pat sulaukė IS „dėmesio“. Manoma, kad pagrindinė teroristų motyvacija naikinant kultūrinį paveldą yra nepritarimas bet kokioms religinėms skulptūroms, kurias jie laiko eretiškomis.
Savaime suprantama, IS nėra vienintelė tai daranti grupuotė pasaulyje. Štai Saudo Arabijoje įvairių svarbių religinių monumentų, įskaitant mečetes, naikinimas tęsiasi jau daugiau nei 200 metų. Be to, visame pasaulyje kenčia ne tik pagonių, krikščionių ir musulmonų paveldas, bet netgi budistų. Pavyzdžiui, 2001 m. Afganistane Talibanas nugriovė didingą 53 metrų aukščio Budos statulą.
Kalbant apie Palmyrą, tai taip pat nebuvo pirmas šio miesto naikinimas, ir neretai praeityje jis būdavo kur kas didesnio masto. Senovinis miestas ne kartą tiesiogine to žodžio prasme pakildavo iš pelenų po sunaikinimo, kurį to meto žmonės vadindavo nepataisomu. Dar 273 mūsų eros metais miestas sukilo prieš Romos imperiją ir greitai buvo sugriautas iki pamatų, bet galiausiai ir vėl atstatytas. Na, o 1068 ir 1089 m. jis ir vėl patyrė naikinimo jėgą – šįkart kilus stipriems žemės drebėjimams. Galų gale miestą XV a. pradžioje nuo žemės nušlavė Timūro mongolai, tačiau žmonės jo griuvėsiuose gyveno iki pat XX a. pradžios.
Netoli Palmyros įsikūręs Tadmoro miestas nuo IS okupacijos nukentėjo kur kas smarkiau, bet ir toliau tęsia žmogiškosios sėkmės tradiciją, prasidėjusią prieš beveik 10 000 metų. Ekspertai tikisi, kad, nepaisant laiko ir IS padarytos žalos, Palmyra taip pat ir toliau šimtus metų žavės pasaulį savo tvirtumu.
