Daugiau 
 

J. Kazlauskas: „Lietuvos krepšinis gyvena ne geriausius laikus“

06/05/2015 Aidas
basketball-949

Pastarąjį sezoną Jonas Kazlauskas netreniravo jokios komandos, bet vis tiek neturėjo laiko ramiai pažvejoti. Lietuvos rinktinė su J.Kazlausku priešakyje šiemet sieks tikrai didelio laimikio – sužvejoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Klubų sezonui pasiekus finišo tiesiąją, garsiausios Lietuvos komandos treneris dar atidžiau stebi rinktinės kandidatus ir mintyse jau lipdo tam tikrus planus.

– Pastarąjį sezoną nedirbote jokiame klube, todėl turėjote laiko atidžiau pažiūrėti rinktinės kandidatų pasirodymą. Ar buvo geriau matyti?

– Kalbėkime atvirai: Lietuvos vyrų krepšinis išgyvena ne geriausius laikus – mat vėl vyksta kartų kaita. Karta, su kuria subrendau kaip treneris ir kuri užaugo su manimi, jau nueina nuo scenos. Liko tik vienas kitas veteranas. Vis tikimės, kad subręs jaunimas, bet iš jaunų žaidėjų dar nelabai galime rinktis. Normalu, kad kartų kaitą sunkiai išgyvename, nes Lietuva – maža šalis. Tik daug gyventojų, stipresnę ekonomiką ir stiprias krepšinio lygas turinčios šalys, tokios kaip Ispanija ar JAV, lengviau pakelia permainas rinktinėje. Nors šios šalys irgi turi bėdų, tos bėdos – menkesnės.
Iš vyresniųjų rinktinės žaidėjų vienintelis Mantas Kalnietis dar gali vadintis tikru lyderiu. O tie, kurie keičia buvusius lyderius, dar gana jauni. Krepšinyje brendimas prasideda 23–24 metų, nuo 25-erių krepšininkas jau pradeda žaisti solidžiai. O kiek metų žaidėjams, kuriuos dažniausiai vadiname rinktinės ateities lyderiais? Jonui Valančiūnui – 23-eji, Donatui Motiejūnui – 24-eri. Jau per praėjusį pasaulio čempionatą Ispanijoje buvo labai sunku – turėjome nemažai bėdų: kai kurie pajėgūs žaidėjai, tokie kaip Linas Kleiza, negalėjo atvykti, paskutinę minutę iškrito M.Kalnietis.
Po to čempionato jaučiausi toks išsunktas, kad nebesinorėjo nieko. Turėjau pasiūlymų treniruoti klubus, tačiau tuo metu net pats nežinojau, ko noriu, tad nutariau pailsėti. Dėl to visai nesigailiu. Turėjau galimybę stebėti daug rungtynių, mačiau aibę žaidžiančių jaunų Lietuvos krepšininkų, galėjau juos vertinti remdamasis ne tik statistika ir kitų žmonių pasakojimais. Sudarant kandidatų sąrašą svarbu nepadaryti klaidų, nes į rinktinę dedamos didelės viltys. Tai slegia, bet atsakomybės nebijau.

– Turbūt dar nebuvo metų, kad Lietuvos rinktinė pasirengimą svarbiausioms sezono kovoms pradėtų visiškai be problemų. Kas kelia daugiausiai rūpesčių šią vasarą?

– Rinktinės būrimas irgi yra savotiška taktika. Esu įsitikinęs, kad kartais geriau nelįsti prie žaidėjų ir palaukti tinkamesnio momento su jais pasikalbėti. Sezonas dar nesibaigė, dauguma rinktinės krepšininkų dar atstovauja savo klubams, jų nuotaikos svyruoja priklausomai kad ir nuo to, ar sužaidė geras, ar prastesnes rungtynes. Todėl lįsti prie jų su klausimais sezonui nesibaigus, mano nuomone, beprasmiška. Todėl sezono metu su rinktinės kandidatais kalbuosi ne itin dažnai ir neišsamiai.
Kai kalbėjausi su L.Kleiza, jis buvo neapsisprendęs. Nenoriu svarstyti, ar yra vilties, kad jis žais rinktinėje. Sutarėme, kad susiskambinsime ir pasikalbėsime, kai baigsis sezonas. Linas daug paaukojo Lietuvos rinktinei, daug prisidėjo prie jos pergalių ir aš tai vertinu. Manau, kad turime su juo ne šiaip telefonu pasikalbėti, o susėsti ir aptarti daug dalykų – kaip, kas, kur, ką, kad neliktų jokių neaiškumų.
Nuolat susirašinėjau su D.Motiejūnu, teko su juo ir kalbėtis. Jam atlikta rimta nugaros operacija ir prognozuojama ilga reabilitacija.
J.Valančiūnas rinktinėje žais. Jis šiek tiek vėluos atvykti, nes tam tikrų reikalavimų kelia „Toronto Raptors“. Žinoma, Jonas jau išaugo iš amžiaus, kai buvo būtina vykti į NBA vasaros stovyklą, tačiau ir vyresniems žaidėjams vasarą Amerikoje rengiama daug stovyklų, o treneriai individualiai dirba su žaidėjais.
O lengviausia, matyt, bus su M.Kalniečiu. Į rinktinę jis tiesiog veržiasi. Dėl rinktinės jis nutraukė sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“, pats susiorganizavo kelio operaciją, kad spėtų laiku pasirengti rinktinei.
Atidžiai stebiu visus galimus rinktinės kandidatus. Nepatinka, kad iš manęs taip anksti buvo pareikalauta išplėstinio rinktinės kandidatų sąrašo. Suprantu, kad žurnalistai nori to sąrašo, bet kuo anksčiau jis pateikiamas, tuo didesnė tikimybė suklysti ir ko nors neįtraukti. Nors, žinoma, tas sąrašas niekur oficialiai neišsiųstas, todėl pakeitimą dar galima daryti.

– Studijuodami išplėstinį kandidatų sąrašą, net kai kurie rinktinės senbuviai neoficialiuose pokalbiuose prisipažino kai kurių žaidėjų pavardžių anksčiau negirdėję.

– Į visus kadaise baksnojo ir klausinėjo: „Kas čia toks?“ Vieninteliai, kuriems buvo nesunku iš jaunių krepšinio pereiti į vyrų, buvo Modestas Paulauskas ir Arvydas Sabonis. Visos kitos tuomet būsimosios žvaigždės po dvejus trejus metus trynė atsarginių suolą, kol gavo progą pasireikšti. Net Šarūnas Marčiulionis turėjo sulaukti savo laiko.
Sutinku, kad gal yra ir geresnių žaidėjų nei kai kurie įtrauktieji į kandidatų sąrašą, tačiau sudarydamas tą sąrašą turėjau atsižvelgti ir į krepšininkų pozicijas. Juk negalėjau į sąrašą įtraukti penkiolikos puolėjų ar „centrų“, nors jie galbūt ir geresni žaidėjai nei žemesnieji.

– Šiais metais rinktinėje opi ir sunkiojo krašto puolėjo problema: iškritus D.Motiejūnui, o L.Kleizai abejojant, lyg tyčia išbraukėte dar vieną senbuvį – Kšyštofą Lavrinovičių.

– Sutikite, kad žaidėjai, kurie pretenduoja į rinktinę, turi rodyti daugiau. Nesu kvailas, pasvarstau, kad gal padariau klaidą, kad į išplėstinį sąrašą neįtraukiau Kšyštofo, kai tiek neaiškumų dėl kitų puolėjų. Bet dabar jau nieko tikrai nepakeisi.

– Kai kurie krepšinio gerbėjai ir specialistai jūsų rinktinę kritikuoja dėl pernelyg vienpusiško žaidimo, kai atkakliai stengiamasi atiduoti kamuolį į baudos aikštelę aukštaūgiams, bet, jei šiems nesiseka ar jie uždaromi, nėra atsarginio plano žaisti per antrąją liniją. Ar ir šiemet jūsų strategija rinktinėje bus panaši?

– Kiekvienas treneris – ir aš – žaidimą konstruoja per krepšininką, kurį laiko didžiausia savo komandos jėga. Juk treneris būtų kvailas, jei Kinijos rinktinėje turėdamas Yao Mingą žaistų ne per jį (didžiausia visų laikų Kinijos rinktinės žvaigždė jau baigė krepšininko karjerą. – Red.).

– Tačiau ar J.Valančiūnas ne per jaunas būti Lietuvos rinktinės lyderiu?

– O jis prastai žaidė praėjusią vasarą?

– Banguotai.

– Banguotai, bet pakankamai neblogai atrodė per daugelį rungtynių. Tačiau tikrai nepasakyčiau, kad žaidėme vien per J.Valančiūną. Rinktinėje turime apie 40 derinių, bet per rungtynes panaudojame tik nedidelę jų dalį. Viskas priklauso nuo to, su kuo žaidžiame. O tiems, kurie primygtinai aiškina, kad pasaulio čempionate Ispanijoje per daug pasitikėjau J.Valančiūnu, primenu paprastą dalyką: prieš pat čempionatą juk netekome vieno lyderių M.Kalniečio – savo smegenų. Į mūšį staiga buvo mesti žaidėjai, kurie niekada nežaidė rinktinėje per oficialias rungtynes. Pavyzdžiui, Adas Juškevičius. Treneris visuomet nori žaisti per geriausius krepšininkus. Nesvarbu, ar tie krepšininkai įžaidėjai, atakuojantieji gynėjai, ar „centrai“. Kai ties tritaškio linija turėjome tokius žaidėjus kaip Arvydą Macijauską, Šarūną Jasikevičių, Ramūną Šiškauską, žaisdavome per juos – greitai, su daug tritaškių. Turint tokius aštrius antrosios linijos krepšininkus, būtų kvaila nepasinaudoti geriausiomis jų savybėmis. Turiu konstatuoti, kad dabar tokių metikų mes neturime. Komandoje yra 12 žaidėjų. Jie – Lietuvos rinktinė. Už mūsų – trys milijonai sirgalių. Ir tu negali konstruoti žaidimo aklai. Turi taip apskaičiuoti strategiją, kad būtų didžiausia tikimybė laimėti.

– Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvavo visose šešeriose olimpinėse žaidynėse, trejose laimėjo bronzą. Ar būtų didelė tragedija, jei nepakliūtumėte į Rio de Žaneiro olimpiadą?

– Tragedija Lietuvos krepšiniui vadinama daug net ir smulkesnių dalykų, bet jei pradėčiau galvoti apie nesėkmes ir pasekmes joms ištikus, turėčiau iš viso nedirbti šio darbo. Mano tikslai visada tik optimistiniai ir patys aukščiausi. Tačiau realybė kartais būna žiauri.

25 kandidatai

Įžaidėjai: Mantas Kalnietis (28 metai, 196 cm ūgis, žaidė Krasnodaro „Lokomotiv“, Rusija), Adas Juškevičius (26, 194; Vilniaus „Lietuvos rytas“), Lukas Lekavičius (21, 180; Kauno „Žalgiris“), Mindaugas Girdžiūnas (26, 188; Klaipėdos „Neptūnas“), Žygimantas Janavičius (26, 192; „Lietuvos rytas“), Vaidas Kariniauskas (21, 197; „Žalgiris“).
Atakuojantieji gynėjai: Renaldas Seibutis (29, 196; Stambulo „Darussafaka“, Turkija), Martynas Pocius (29, 196; Stambulo „Galatasaray“, Turkija), Martynas Gecevičius (29, 193; „Lietuvos rytas“), Artūras Milaknis (28, 195, „Žalgiris“).

Lengvieji puolėjai: Jonas Mačiulis (30, 198; Madrido „Real“, Ispanija), Mindaugas Kuzminskas (25, 205; Malagos „Unicaja“), Rokas Giedraitis (22, 200; „Šiauliai“), Edgaras Ulanovas (23, 198; „Žalgiris“), Deividas Gailius (27, 200; „Neptūnas“).

Sunkieji puolėjai: Paulius Jankūnas (31, 205; „Žalgiris“), Donatas Motiejūnas (24, 213; „Houston Rockets“, JAV), Linas Kleiza (30, 203; Milano „Emporio Armani“, Italija), Gediminas Orelikas (24, 200; „Lietuvos rytas“), Domantas Sabonis (19, 208, Gonzagos „Bulldogs“, JAV).

Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas (22, 213; „Toronto Raptors“, Kanada), Darjušas Lavrinovičius (35, 212; Emilijos Redžo „Grissin Bon“, Italija), Artūras Gudaitis (21, 208; „Žalgiris“), Robertas Javtokas (35, 211; „Žalgiris“), Antanas Kavaliauskas (30, 208; „Lietuvos rytas“).

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu