Nors apie judėjimo naudą kalbama daug, vis dar 80-90 proc. pasaulio gyventojų yra fiziškai pasyvūs, t.y. juda mažiau nei 20 minučių per dieną. Moksliškai įrodyta, kad judėjimo nauda kūnui yra milžiniška – fiziškai aktyvūs žmonės yra atsparesni stresui, jiems lengviau susikaupti, geriau koncentruoja dėmesį ir kt. Tiesa, yra skirtumas tarp judėjimo darbo dieną ir savaitgalį – savaitgalį nueiti 5 km prilygsta 15 km darbo dieną, sako sporto mokslininkas Albertas Skurvydas. Jis paaiškina šį paradoksą ir dalijasi rekomendacijomis, kaip ir kiek reikia judėti kiekvienam.
Fizinis judėjimas yra naudingas ir fiziniam žmogaus kūnui, ir smegenų darbui. Anot profesoriaus, aktyviai judant mūsų greičio raumenys dirba ir taip gamina hormonus, kurių dalis per kraujotaką patenka į mūsų galvos smegenis.
„Visai neseniai mokslininkai šiuos hormonus pavadino miokinais. Jie patekę į galvos smegenis stimuliuoja jų veiklą ir naujų neuronų gamybą. Tokiu būdu gerėja žmonių atmintis, dėmesio koncentravimas, jiems tampa lengviau mokytis, didėja jų atsparumas stresui, – sako A. Skurvydas. – Taip pat dalis miokinų patenka ir į kitus organus – žarnyną, skrandį, širdį, kaulus, kasą – ir prisideda prie jų atsinaujinimo. Tad judant nauda jaučiama visame kūne“, – teigia profesorius.
Judėjimas savaitgalį – trigubai naudingesnis
Sporto mokslininkas atkreipia dėmesį, kad naujausi tyrimai parodė, jog judėjimo nauda savaitgalį yra net tris kartus didesnė nei darbo dienomis.
„Taip yra dėl to, kad savaitgalį žmogui nereikia eit į darbą, jis nepatiria streso, turi daugiau laiko poilsiui, todėl ir judėjimo nauda yra didesnė, – sako A. Skurvydas. – Tai moksle vadinama judėjimo paradoksu – atrodytų, kad jei judi po darbo, visos dienos įtampa kūne judėjimo pagalba turėtų sumažėti, tačiau iš tikro, stresas tik padidėja. Po aktyvaus judėjimo reikia poilsio, o tam darbo dieną paprasčiausiai nelieka laiko. Savaitgalį žmogus ir fiziškai pajuda, ir turi laiko poilsiui, o tai teigiamai atsiliepia jo savijautai bendrąja prasme.“
Vieno būdo, kaip prisiversti judėti, nėra
Visi žmonės yra skirtingi, tad ir vieno judėjimo recepto, kuris galiotų visiems, nėra. Tiesa, A. Skurvydas išskiria veiksmus, kurie gali paskatinti fizinį žmonių aktyvumą.
„Pirma, žmones judėti gali priversti žinojimas, kokią naudą fizinis aktyvas turi sveikatai ir gyvenimo kokybei. Žmones reikia šviesti ir pasakoti, kodėl judėti yra naudinga – juk visi norime gyventi ilgiau, mažiau sirgti ir pinigų išleisti“, – pastebi mokslininkas.
Antra, anot jo, paskatinti žmogų judėti gali ir tam pritaikyta aplinka. Jeigu vieta, kurioje žmogus gyvena, yra pritaikyta judėjimui, t. y., netoliese yra patrauklus ėjimo, bėgimo ar dviračių takas, parkas ar miškelis – žmogus į lauką išeis be didelių pastangų.
Trečia, profesorius sako, kad pradėti judėti gali paskatinti ir tam tikras stimulas, iššūkiai, pavyzdžiui, „Walk15” žingsnių iššūkis, įvairūs žygiai, judėjimo festivaliai, lenktynės: „Žinant, kokia didelė judėjimo nauda kūnui – visos priemonės yra pagirtinos.“
Judėti turi visi
Profesorius atkreipia dėmesį, kad didelio skirtumo, kur žmogus juda nėra – ar parduotuvėje, ar stadione, ar mieste – svarbu, kad žmogus būtų fiziškai aktyvus. Pasaulio sveikatos organizacija 2020 m. yra pateikusi rekomendacijas, kiek žingsnių per dieną kiekvienas žmogus pagal savo amžių turi padaryti.
4 – 6 metų vaikams rekomenduotina 10 – 14 tūkst. žingsnių per dieną, 7 – 11 metų vaikams – nuo 13 iki 15 tūkst., 12 – 19 metų jaunuoliams – nuo 10 iki 12 tūkst., o suaugusiems žmonėms nuo 20 metų siūloma padaryti nuo 7 iki 10 tūkstančių žingsnių per dieną. Nėščioms moterims rekomenduojama judėti nuo 6 iki 8 tūkst., o žmonėms, turintiems negalią, 7 – 9 tūkst. žingsnių per dieną, sako A. Skurvydas.
