Įsivaizduokite, kad dabar vakarienės metas, ir staiga suskamba jūsų namų telefonas. Malonaus balso interviuotoja jums užduoda labai paprastą klausimą: kaip vertinate šalies ekonomiką?
Gali būti, kad į šį klausimą atsakysite remdamasis neseniai matytu žinių reportažu apie nedarbo lygį šalyje, arba galbūt kasdienėmis įžvalgomis, tarkime, kad jūsų pusbrolis jau ilgą laiką neranda darbo. Vis dėlto, visa eilė akademinių darbų atkreipia dėmesį į kiek kitokį faktorių, turintį didelės įtakos jūsų atsakymui: tai priklauso nuo to, ar dabartinis Baltųjų rūmų gyventojas yra jūsų mėgstamos politinės partijos atstovas.
Pavyzdžiui, 1988 m. apie 80 proc. apklaustų atsidavusių respublikonų teisingai atsakė, kad ekonomika Ronaldo Reagano prezidentavimo metu pagerėjo, palyginus su vos 30 proc. ištikimų demokratų. Tačiau jau 1997 m. apklausoje respublikonai buvo kur kas mažiau negu demokratai linkę pripažinti, kad biudžeto deficitas valdant Billui Clintonui sumažėjo.
Kitais žodžiais tariant, kai žmonių yra klausiama apie ekonomiką, jų atsakymai mažiau remiasi objektyvumu ir daugiau asmenine nuomone – panašiai, lyg paklaustume, kuri amerikietiško futbolo komanda yra geriausia. Tačiau naujausi politinių mokslų tyrimai prie šių išvadų prideda vieną mažytį kabliuką. Pasirodo, toks partinis nusistatymas atsakant į faktinius klausimus apie ekonomiką gali būti panaikintas vieno keisto triuko: piniginių išmokų.
Tokią išvadą daro du nauji moksliniai darbai, pasirodę šio ketvirčio „Politinių mokslų žurnale“, vienas atliktas keturių mokslininkų, vadovaujamų Johno G. Bullocko iš Teksaso universiteto Ostine, kitas - Markuso Prioro iš Prinstono universiteto ir dviejų jo kolegų.
Kai respondentams už teisingą atsakymą apie nedarbo lygį ir kitas ekonomines sąlygas būdavo pasiūlomas nedidelis piniginis atlygis – vieno ar poros dolerių – jie dažniau atsakydavo tiksliai ir rečiau pateikdavo atsakymą, kuris atitikdavo jų išankstinį partinį nusistatymą. Tai reiškia, kad, į lygtį įtraukus pinigus, žmonės atsako objektyviau.
„Respondentai įprastinėse apklausose nesako to, kuo iš tiesų tiki, - sakė Bullockas. – Gavę pinigų, jie labiau pagalvoja ir pateikia nuoširdesnį atsakymą.“
Tai buvo pastebima dar aiškiau, kai respondentai gaudavo išmoką už nuoširdų atsakymą „nežinau“, kuomet jie neturėdavo pakankamai informacijos. Kitu atveju, žmonės objektyviai atsako į klausimus, į kuriuos žino atsakymus, tačiau grįžta prie savo partinių įsitikinimų, kuomet jų nežino.
Bullocko, Alano S. Gerberio, Setho J. Hillo ir Gregory A. Hubero atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad $1 už teisingą atsakymą ir 33 centai už atsakymą „nežinau“ visiškai pašalino partinę atskyrą tarp demokratų ir respublikonų, užduodant klausimus apie ekonomiką.
Taip pat įdomu tai, kad Prioro, Gauravo Soodo ir Kabiro Khannos atliktame tyrime paaiškėjo, jog piniginės išmokos tapdavo ne tokios veiksmingos išgaunant teisingą atsakymą, jeigu klausime būdavo minima prezidento pavardė. Jų atliktos apklausos metu dar prezidentavo George‘as W. Bushas, tačiau, apibendrinant, galima teigti, kad amerikiečiai objektyviau atsako į tokius klausimus kaip „Ar nedarbo lygis dabar yra žemesnis, ar aukštesnis negu prieš metus?“ negu į tokius kaip „Ar nedarbo lygis dabar yra žemesnis, ar aukštesnis negu tada, kai Barackas Obama tapo prezidentu?“, net jeigu faktiškai tai yra vienas ir tas pats klausimas.
Šie tyrimai turi įdomių paralelių ir su kitomis sritimis. Pavyzdžiui, energetikos sektoriaus darbuotojai labiau palaiko tuos politikus, kurie neigia klimato kaitą, tačiau, kai ant kortos pastatomi realūs pinigai, jie pripažįsta mokslinį konsensusą, kad planeta šyla. Lygiai taip pat ir žmonės, kurie nekenčia Prieinamos sveikatos priežiūros akto ir laiko tai prastu politiniu sprendimu, naudojasi juo gauti sveikatos draudimą.
Šios išvados taip pat turi įdomių implikacijų demokratijai, nors, priklausomai nuo jūsų politinių pažiūrų, galite laikyti jas arba geromis, arba prastomis naujienomis.
Gera naujiena ta, kad, nesvarbu, kokia politiškai susikiršinusi bebūtų visuomenė, yra ir objektyvi realybė, leidžianti mums susitarti dėl to, kaip vertiname ekonomiką ar kitus nacionalinio gerbūvio rodiklius. Tiesiog reikia šiek tiek kantrybės ir triukų, kad žmonės pripažintų faktus, kai turi kovoti su savo politiniais instinktais.
„Kalbant paprastai, tai yra prasta naujiena apklausoms, bet gera naujiena demokratijai“, - skelbia Prioro komandos tyrimas.
