Daugiau 
 

Karščiausi 2015 m. rinkimai

01/09/2015 Aidas
world-21

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu[/caption]

Nors daugelis Amerikos politikos mylėtojų 2015-uosius praleis spėliodami, kas varžysis artėjančiuose prezidento rinkimuose, verta nepamiršti ir to, kad šie metai bus kaip niekada gausūs svarbių rinkimų visame pasaulyje. 2015 m. tikrai žada dinamiškus rinkiminius mūšius, kurie taps idealiu užkandžiu belaukiant prezidento rinkimų pradžios 2016 m.

Nigerijos visuotiniai rinkimai

Dažnai kritikuojamam Nigerijos prezidentui Goodluckui Jonathanui siekiant būti perrinktu šį vasarį, dominuojantis rinkimus supantis naratyvas daugeliu atžvilgiu bus ne apie artėjančius rinkimus, bet apie smurtą, kurio daugelis tikisi iš radikalios islamistų grupuotės „Boko Haram“. Jonathanas varžysis su buvusiu kariuomenės diktatoriumi Muhammadu Buhari, kuris reprezentuoja Visų progresyvių partijų kongresą – 2013 m. suformuotą koaliciją, kuri nuo to laiko priėmė daugybę dezertyrų iš Jonathano Liaudies demokratų partijos (PDP). Pats Jonathanas planuoja statyti kozirį ant šalies krikščioniškųjų pietų paramos, kadangi jis jau įsiutino daugybę savo partijos musulmonų, sulaužydamas džentelmenišką susitarimą, jog aukščiausiasis PDP postas kas dvi kadencijas keisis tarp musulmonų ir krikščionių kandidato. Tuo tarpu „Boko Haram“ įvykdytas smurtas, ypatingai grupuotės įvykdyti šimtų mokyklinukių mergaičių pagrobimai Čiboke praėjusį balandį, taps ypatingai svarbia rinkimų tema. Daugelis politikos analitikų tikisi ir išpuolių rinkiminės kampanijos ir balsavimo proceso metu.

Saudo Arabijos municipaliniai rinkimai

Esate nustebę matydami absoliutinės islamistinės monarchijos rinkimus 2015 m. karščiausių rinkimų sąraše? Saudo Arabijos municipaliniai rinkimai į jį pateko ne dėl savo svarbos karalystės valdymui – iš tiesų vos pusė tarybos vietų yra renkamos, ir patys tarybos nariai turi mažai realios galios – tačiau dėl to, kad tai bus pirmieji rinkimai, kuriuose moterys turės teisę balsuoti ir siekti posto. Vis dėlto, moterys Saudo Arabijoje negali pačios nuvažiuoti į rinkimus ir į kiekvieną kelionę už namų ribų jas privalo lydėti vyriškos lyties „globėjas“. Daugelis mano, kad teisės balsuoti suteikimas moterims buvo mažytė nuolaida, kurią sutiko suteikti Saudo Arabijos vyriausybė, siekdama numalšinti Arabų pavasario nesutarimus, ir tokiu būdu yra tvirtų vyriausybės valdžios gniaužtų ženklas kitais atžvilgiais neramiuose regionui laikais.

Ispanijos visuotiniai rinkimai

2015 m. visuotiniuose Ispanijos rinkimuose varžysis dvi dominuojančios partijos – dešiniojo sparno Liaudies partija (PP) ir kairiojo sparno Socialistų darbininkų partija (PSOE) – kurių abiejų populiarumas pastaruoju metu smarkiai sumenko. Dabartinis šalies ministras pirmininkas Mariano Rajoy ir vėl mėgins išvesti į priekį PP, tačiau pritarimo jo administracijai reitingai itin nukentėjo dėl nepopuliarių griežto taupymo priemonių, kaltinimų korupcija ir ekonominių negandų, kurios privedė iki istorinio šalies bankininkystės sektoriaus skolinimosi bei vis dar besitęsiančio vangaus augimo, šaliai bandant išlipti iš recesijos duobės. Vis dėlto, verta prisiminti, kad paskutinis PSOE ministras pirmininkas, José Luisas Rodríguezas Zapatero, 2011 m. baigė kadenciją su rekordiškai žemu populiarumo reitingu bei pačiame Ispanijos ekonominio kracho sūkuryje. Pati PSOE ir toliau lieka gana nepopuliari. Nors šalies nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais kiek nukrito, jis vis dar yra nepataisomai aukštas ir siekia daugiau nei 20 proc. Per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus praėjusią gegužę Ispanijoje pastebėtas „Podemos“ („Mes galime“) kairiojo krašto populistų partijos iškilimas, jai surinkus 8 proc. balsų visos šalies mastu, ir demonstruojant netikėtą populiarumą ankstyvosiose 2015 m. rinkimų nuomonių apklausose. Be kita ko, „Podemos“ siekia nuversti korumpuotų lyderių grupę, padidinti mokesčius ir taip apmokėti daugiau viešųjų paslaugų bei sutrumpinti darbo savaitę, mažinant nedarbą.

Britanijos parlamento rinkimai

Po atkaklios kampanijos siekiant sustabdyti Škotiją nuo pasitraukimo iš JK sudėties, ministras pirmininkas Davidas Cameronas dabar privalo ir vėl grįžti į savo kelią – nors ir reikia pripažinti, jog dėl griežtų Britanijos rinkiminių kampanijų įstatymų, jo darbotvarkė greičiausiai bus ne tokia varginanti, kaip artėjančių Amerikos prezidento rinkimų kandidatų. Konservatorių partija dabar bando išsilaikyti valdžios viršūnėje, opozicinei Edo Milibando vadovaujamai leiboristų partijai tikintis pagrobti vietas iš nepopuliarių liberaldemokratų (kurie, pasak nuomonės apklausų, greičiausiai neteks didelės dalies savo 56 vietų parlamente) ir galbūt užimti dar ir kelias konservatorių vietas. Šie rinkimai greičiausiai atsakys į du svarbius klausimus, kurie išliko ir nuosekliai atsigaunant šalies ekonomikai bei vyriausybei skelbiant naujus įsipareigojimus: 1) Ar konservatorių ir liberaldemokratų koalicija gali išgyventi? 2) Ar vis populiarėjanti tolimojo krašto dešiniųjų partija UKIP sugebės atimti pakankamai vietų iš valdžioje įsitvirtinusių partijų, kad taptų tokia vyriausybės jėga, su kuria reikėtų skaitytis?

Kanados parlamento rinkimai

Per savo beveik devynerius metus ministro pirmininko poste, Stephenas Harperis, Kanados konservatorių partijos narys, sulaukė ir liaupsių dėl šalies ekonominio atsparumo, ypatingai per 2008 m. finansinę krizę, ir kritikos dėl savo antiaplinkosauginių pažiūrų (kurias pabrėžė jo kontraversiškas pasitraukimas iš Kioto protokolo ir aktyvi parama „Keystone“ dujotiekio tiesimui). Dvi stipriausios šalies partijos yra Harperio vadovaujami konservatoriai ir liberalai, kurių vairą laiko jaunatviškas buvusio ministro pirmininko sūnus Justinas Trudeau, laikomas kylančia šalies politikos žvaigžde. Trečia pagal populiarumą Naujųjų demokratų partija taip pat tikisi gauti pakankamai vietų, vadovaujant Thomasui Mulcairui, kritikuodama Trudeau nepatyrimą bei su žemėmis maišydama nepopuliarų Harperio socialinį konservatizmą. Tuo tarpu Trudeau tikisi sužaisti ekonominės nelygybės korta bei pastato savo jaunatvišką optimizmą prieš nykią ir netvirtą Harperio viešąją personą.

Izraelio vyriausybės rinkimai

2015 m. Izraelio rinkimai gali tapti lemiamais negandų supamam dabartiniam ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kuris atrodo smarkiai susirūpinęs kelione nuo „šabo iki šabo“, neleidžiant subyrėti gležnai savo koalicijai, o ne su siekiu pasirašyti ambicingą taikos susitarimą. Gruodžio mėnesį Netanyahu atleido du savo ministrus, Yairą Lapidą ir Tzipį Livnį, kurie, jo teigimu, kūrė sąmokslus jį nuversti. Dabar Darbo partijos lyderis Isaacas Herzogas ir „Hatnuah“ partija, vadovaujama jau minėto Tzipi Livni, paskelbė apie savo planus pradėti jungtinę kampaniją siekiant išstumti Netanyahu. Tuo tarpu centristinė partija „Yesh Atid“, vadovaujama Yairo Lapido, taip pat turi vilčių nuversti Netanyahu, nepaisant nepavykusių mėginimų užsitikrinti sąjungą su Livni. Turint omenyje didelį skaičių Izraelio partijų ir sudėtingą koalicinę dinamiką, didžioji dalis valdžios virvės tampymo prasidės tik sužinojus galutinius rinkimų rezultatus.

Argentinos prezidento rinkimai

2015 m. laukiantys Argentinos prezidento rinkimai pažymės svarbios šalies eros pabaigą – pirmą kartą nuo 2003 m. Kirchnerių šeima nebesėdės prie šalies politikos vairo valdančiosios Peronistų partijos priešakyje. Dabartinė prezidentė Cristina Fernández de Kirchner, amžinatilsį prezidento Néstoro Kirchnerio našlė, nebegali kandidatuoti į postą dėl kadencijų limito. Per savo valdymo laiką ji patyrė daugybę pakilimų ir nuopuolių, įskaitant 2014 m. finansinių įsipareigojimų nevykdymo paskelbimą (aštuntąjį per šalies istoriją ir antrąjį per 13 metų) ir pirmąjį tos pačios lyties santuokų įstatymo priėmimą Lotynų Amerikoje. Kirchnerių neštą fakelą greičiausiai perims Buenos Airių provincijos gubernatorius Danielis Scioli, tačiau Sergio Massa, buvęs Fernandez de Kirchner personalo vadovas, kuris taip pat priklauso Kirchnerių Peronistų partijai, taip pat planuoja kandidatuoti kaip neseniai suformuotos Atsinaujinimo fronto frakcijos kandidatas. Buenos Airių meras Mauricio Macri, turtingo Italijos verslininko sūnus, taip pat bandys laimę kaip PRO partijos narys.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu