Ar žinojote, kad Federalinis rezervas moka bankams milijardus dolerių, kad šie nebeskolintų savo pinigų? Na, dabar jau žinote. Tačiau tai nėra koks nors skandalas – iš tiesų FED tokiu būdu bando išlaikyti infliaciją stabiliame lygyje, kai prieš kelis metus išspausdino tiek daug naujų pinigų.
Ką gi tiksliai daro FED? Trumpas atsakymas: kelia palūkanų normą. Tačiau kiek ilgesnis atsakymas yra tas, kad palūkanų norma dabar yra keliama kitokiu būdu negu anksčiau. Kodėl? Na, kai mes kalbame apie FED palūkanų normos didinimą, iš tikrųjų kalbame apie didinimą tos palūkanų normos, kurią bankai moka vieni kitiems, kad pasiskolintų pinigų – tų pačių, kuriuos FED laiko kaip rezervą. O ta palūkanų norma priklauso nuo to, kiek daug rezervo yra likę. Juk kuo mažiau atsargų turime, tuo vertingesnės jos tampa. Taigi, kai FED praeityje didindavo palūkanų normas, tai būdavo daroma parduodant bankams trumpalaikes obligacijas, už kurias jie turėdavo sumokėti iš savo rezervų, kas ištuštindavo nuo jų finansinę sistemą.
Tačiau tai veikia šiek tiek kitaip, kai palūkanų norma yra nulinė. Taip yra todėl, kad, pirmą kartą per 80 metų, bankai turi daugiau rezervo negu legaliai gali turėti. Daug daugiau – net $2,5 trln. Tikriausiai klausiate, kodėl gi bankai tiesiog sėdi ant tų trilijonų dolerių. Tai paprasta: pasibaigus finansinei krizei, bankai dabar nori skolinti tik paskolą grąžinti pajėgiems žmonėms, tačiau dauguma jų nenori skolintis tiek daug pinigų. Dar daugiau, FED pradėjo bankams mokėti labai kuklias palūkanas – vos 0,25 proc. – už jų rezervus. O tai efektyviai užtikrina, kad patys bankai yra nesuinteresuoti skolinti, kai jiems bus grąžinama ne tokia ir pelninga suma.
Tačiau ne vien tik FED matė, kad dabar pats geriausias metas padidinti palūkanų normą – tai jau kuris laikas prognozavo įtakingi ekonomistai. Prisiminkime, kad FED ekonomikai gaivinti pasitelkė du įrankius. Visų pirma, buvo apkarpytos palūkanų normos, o vėliau – nupirkta daug obligacijų. Visos obligacijos, kurias FED nupirko praeityje ir tokiu būdu pašalino iš cirkuliacijos, padėjo sumažinti skolinimosi kainas šiandien. Tačiau problema ta, kad dabar FED negali kelti palūkanų normos taip, kaip tą darė praeityje, iš pradžių neparduodant savo obligacijų. Tai būtų vienintelis būdas ištraukti trilijonų dolerių vertės rezervus iš bankų, kas, savo ruožtu, smarkiai padidintų palūkanų normas. Kitais žodžiais tariant, FED turėtų atšaukti savo obligacijų pirkimo ekonomikos stimulą.
Ir Federalinis rezervas visai nenori to daryti. Ekonomika paprasčiausiai nepajėgtų su tuo susidoroti, todėl FED liko tik viena išeitis – mokėti bankams daugiau palūkanų už jų rezervus. Remiamasi mintimi, kad bankai neskolins savo rezervų už mažesnes palūkanas negu gauna iš FED – ir, tokiu būdu, jų palūkanų normos didės tik jas padidinus FED. $13 mlrd. bankams už neskolinimą gal ir neatrodo labai protinga, bet tai vienintelis būdas padidinti palūkanų normas nepastatant visos ekonomikos į pavojų.
Nebūtina turėti didelę vaizduotę, kad pamatytum, kaip milijardų dolerių mokėjimas bankams, kad šie neskolintų, gali tapti politine problema. Štai respublikonų kandidatas į prezidentus Tedas Cruzas jau klausė FED pirmininkės Janet Yellen, kiek tiksliai FED moka bankams ir „kokį poveikį turėjo milijardų dolerių išmokėjimas tiems bankams per pastaruosius septynerius metus“. Niekas negrasina Yellen taip, kaip jie tai darė su Bernanke – pamenate, kai Rickas Perry pavadino jį „išdavikišku“? – tačiau FED vis tiek yra pakankamai skaudi rakštis respublikonų pusėje, kad niekas nenustebtų, jei tai pavirstų prezidentinės kampanijos tema.
Vis tik nereiktų ignoruoti to fakto, kad FED turi aktyvų, kurie gali puikiai padengti bet kokias spragas centrinio banko ekonominėje politikoje. Juk FED yra nepaprastai pelningas turtų pirkimo už nemokamai išspausdintus pinigus verslas. Nors galbūt ir nederėtų vadinti tų pinigų „nemokamais“. Taip, FED gali jų sukurti iš nieko – ar, tiksliau sakant, iš kompiuterio – bet taip pat privalo įsitikinti, kad jie nepadidins infliacijos. Prieš keletą metų, kai dėl to nerimauti nereikėjo, tai reiškė, kad FED gali vyriausybei sukurti $80-90 mlrd. Dabar tas skaičius yra mažesnis, $20-30 mlrd.
Kad ir kaip ten būtų, negalima ginčytis dėl FED naudos valstybei – centrinis bankas išlaiko infliacijos lygį žemą, mažina nedarbą ir deficitą. Visai neblogai.
