Daugiau 
 

Laukia rimti išbandymai

06/27/2014 Aidas
lt-economy-21

SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2,7 proc., o kitąmet – 3,8 proc. Nepaisant gerų ūkio augimo rodiklių, šalies laukia rimti išbandymai.

„Išbandymus lemia ne tik tarptautinės rinkos konjunktūra ar geopolitinė trintis. Daugelis iššūkių slypi mūsų šalies viduje – procikliška fiskalinė politika, visuomenės senėjimas ir su tuo susijusi socialinio draudimo sistemos našta, darbo rinkos nelankstumas ir struktūrinio nedarbo reiškinys, turtingiausių ir skurdžiausių visuomenės narių atotrūkis, didelės energijos sąnaudos BVP vienetui pagaminti ir pan.“, – ketvirtinėje SEB makroekonomikos apžvalgoje rašo banko analitikai.

Kai kurios srityje, pavyzdžiui, energetinio efektyvumo didinimo, būsto renovavimo, fiskalinio deficito mažinimo, srityje Lietuva sėkmingai stumiasi į priekį, tačiau kai kurių sričių pertvarkymui trūksta politinės valios – pensijų reformos tęstinumas, darbo rinkos reguliavimo mažinimas, valstybės valdomų įmonių pertvarkymas.

Ekonomikos augimą lems euro zonos atsigavimas
Vidutinis darbo užmokestis šiais padidės 4,5 proc., 2015 metais – 6,5 proc. Spartesnę šalies ekonomikos plėtrą ateinančiais metais lems ne tiek euro įvedimas, kiek euro zonos ekonomikos atsigavimas ir nuoseklus vidaus rinkos stiprėjimas.
 
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, nereikėtų užkrauti ant euro pečių pernelyg sunkios lūkesčių naštos. Ekonomisto nuomone, Lietuvos banko vertinimo, kad euro įvedimas paspartins šalies BVP plėtrą 0,23-0,25 proc. kasmet, neturėtume suvokti tiesmukai. „Ši išvada jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienais metais BVP tvarkingai pasipildys tokiu pačiu dydžiu, tai veikiau raidos vektorius per ilgesnį laikotarpį“, – teigė G. Nausėda. 

Anot jo, apčiuopiamos euro naudos reikėtų tikėtis per artimiausius 3-5 metus, kadangi tik per tokį laikotarpį gali iš esmės pasikeisti įmonių ir namų ūkių prioritetai, subręsti nauji  vartojimo ir investicijų sprendimai. Atvirkščiai, trumpuoju laikotarpiu eurą bus mėginama paversti atpirkimo ožiu dėl plačiajai visuomenei nepatinkančių makroekonominių tendencijų.  Pavyzdžiui, teiginį, kad euro įvedimas leis sumažinti valstybės, įmonių ir gyventojų skolinimosi kaštus  pritemdytų verslo ciklo kaita euro zonoje ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas 2016-2017 metais.

Kainos kils greičiau
G.Nausėda pabrėžė, jog rekordiškai maža infliacija nebus tokia amžinai, todėl atsigaunant euro zonos ūkiui tikėtinas spartesnis kainų kilimas. „Bus nelengva paaiškinti žmonėms, kad tai – ne Lietuvos narystės euro zonoje pasekmė, ypač, jeigu infliacija ir palūkanų normos mūsų šalyje pradėtų didėti netrukus po euro įvedimo“, – teigė ekonomistas. 

G.Nausėda atkreipė  dėmesį į tai, kad Seimo kadencija greitai persivers į antrąją pusę, todėl bus vis sudėtingiau įgyvendinti radikalius mokesčių sistemos pertvarkymus. Kita vertus, vis dar įmanoma atlikti mokesčių politikos korekcijas, kurios būtų naudingos šalies konkurencingumui ir leistų sumažinti atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių. Pasak G.Nausėdos, pastaruoju metu  susidarė palankios sąlygos, pasinaudojus gamtinių dujų ir šildymo atpigimu, panaikinti PVM šildymui lengvatą. 

Be to, vieną kartą reikėtų apsispręsti, ar Lietuva nori tik imituoti gyventojų NT mokestį, ar realiai juo apmokestinti. Antruoju atveju tikslinga sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 1 mln. litų iki 500 tūkst. litų. Tuo pat metu būtina lengvinti mažai uždirbančiųjų darbo mokesčių naštą, pakeliant neapmokestinamąjį pajamų dydį, nustatyti „Sodros“ įmokų lubas, iš pradžių kad ir aukšto lygio (pvz., 7,5 tūkst. litų per mėnesį), vėliau peržiūrint jas pagal socialinio draudimo fondo finansinę būklę.      

G.Nausėdos nuomone, objektyvūs ekonomikos procesai leidžia tikėtis, kad 2015 m. bus šiek tiek sėkmingesni nei šie metai dėl euro zonos atsigavimo ir didėjančios perkamosios galios šalies viduje. Vis dėlto nerimauti verčia sustojęs nedarbo lygio mažėjimas, susidarius struktūriniam neatitikimui tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. „Be aktyvių darbo jėgos perkvalifikavimo ir profesinio orientavimo programų vežimas nepajudės iš vietos, tuo pačiu toliau gilės socialinis pleištas tarp dirbančios ir nedirbančios Lietuvos“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.    

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu