Grįžusieji turi iš naujo įleisti šaknis Lietuvoje 
Užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau pagalvoja apie grįžimą namo. Pernai į Lietuvą grįžo daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Konkurencingas atlyginimas, kokybiškos medicinos paslaugos, geras susisiekimas – ne vienintelės priežastys, sugrąžinančios į Lietuvą. Vis dažniau apsisprendimą paskatina ne ekonominiai motyvai, o emociniai poreikiai, ypač artimųjų ilgesys. 

Ar esame pasiruošę atsarginei Lietuvai?
Ar lietuvių diaspora pasiruošusi dienai „X“? Ar tikrai Kazio Pakšto „atsarginė“ Lietuva karo Ukrainoje fone yra utopija? Kas vienijo lietuvių diasporą visais laikais? Vienijo didelė misija. Iki 1990 m. vienijo laisvos Lietuvos idėja. Po to buvo dar pora misijų: padėti Lietuvai įstoti į NATO bloką, į Europos Sąjungą.

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam, nepristigusiam noro ir valios
Išaugę užsieniečių srautai Lietuvoje daugiausia dėl karo Ukrainoje kaip niekada aktualizavo kitakalbių lietuvių kalbos mokymą(si). Daugelis atvykusiųjų supranta, kad be vietos kalbos visaverčio gyvenimo nesukursi, bet neretai juos baugina išankstinė nuostata, kad lietuvių kalba yra sunki, nepanaši nė į vieną iš žinomų kalbų ir kad ją išmokti gali tik vienetai.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas šalies žmonėms Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
Mieli Lietuvos žmonės, su Nepriklausomybės atkūrimo diena Jus visus! Kiekviena Kovo 11-oji – tai šventė, kuri nuteikia pakiliai. Kasmet ji primena mums, kas esame ir ką galime nuveikti bendromis pastangomis. Prieš 33 metus garsiai ir aiškiai paskelbėme, kad mūsų likimas – gyventi nepriklausomai. Pasiryžę patys kurti savo gerovę, pirmieji ištrūkome iš tautų kalėjimo – ir šią teisę apgynėme, kai į ją buvo pasikėsinta.

Blinkenas: Lietuva yra pavyzdys kitoms valstybėms
Vašingtone Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi. Pasak Antony Blinkeno, Lietuva padarė išskirtinį darbą besipriešindama Kinijos ekonominiam spaudimui ir pavadino tai modeliu kitoms valstybėms.

Lietuvą pernai aplankė dvigubai daugiau užsienio turistų nei 2021-aisiais
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 1,15 mln. turistų iš užsienio. Tai – daugiau nei dvigubai geresnis rezultatas lyginant su 2021-aisiais, kai šalies apgyvendinimo įstaigos buvo sulaukusios 506 tūkst. užsieniečių keliautojų, skelbiama VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pranešime žiniasklaidai.

Apdovanotos gražiausių lietuviškų pavadinimų įmonės
Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Kultūros ministerijoje apdovanoti gražius lietuviškus įmonių pavadinimus išsirinkę vadovai. Valstybinė kalbos inspekcija jau penkioliktus metus rengia Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą, kurio tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus, skelbiama Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Šimonytė ar Estijos premjerė – pernelyg provokuojančios aukštoms pareigoms
Sekmadienį buvo patvirtinta, kad ilgametis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spalio mėnesį paliks savo postą. Tai patvirtinus imta dar aktyviau svarstyti, kas galėtų užimti šį postą. Jau anksčiau tarp galimų naujų Aljanso vadovų buvo minimos Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės ir Estijos premjerės Kajos Kallas pavardės, tačiau kai kurie mano, kad tai būtų per provokuojantis pasirinkimas.

„Rusiškojo pasaulio“ viziją socialiniuose tinkluose skleidžia netikros paskyros
Lietuvoje veikusio „Facebook“ puslapio „Russkaja Litva“ (liet. „Rusiška Lietuva“) analizė parodė, kad socialinių tinklų platformose metų metus plečiasi ištisas tarpusavyje susijusių paskyrų tinklas, skirtas skleisti pro-kremliškus dezinformacijos naratyvus ir sąmokslo teorijas. Debunk.org tyrimo duomenimis, dezinformacijai platinti naudotos ir netikros, botų paskyros.

Baltijos Antantė: praeities ambicija, o gal ir dabartinis regioninio saugumo garantas?
1920 metais Bulduruose, prie Rygos įvyko regiono valstybių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos konferencija, kurios idėja buvo regioninio aljanso sukūrimas. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų sukurti daugiašalį bendradarbiavimo formatą tik ką po karo suverenitetą atgavusioms Baltijos valstybėms. Iš istorijos žinome, kad valstybių kaimynių aljansas nevirto rimta gynybine sąjunga. Iš dalies 1920-ųjų idėjos po keliolikos metų transformavosi į kuklesnį „Baltijos Antantės“ projektą. Kuklesnį, nes aprėpė jau tik tris valstybes: Estiją, Latviją ir Lietuvą. O dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą NATO rytinio flango valstybių aljanso idėją, perspektyvoje įjungiant ir Ukrainą, padaro vėl aktualią.

Kokie galėtų būti Lietuvos prioritetai arėjančiame NATO vadovų viršūnių susitikime?
Norėdami diskutuoti apie mūsų siekius NATO viršūnių susitikime Vilniuje, turime pirmiausiai atsakyti į klausimą: kokio NATO ateityje norime mes patys? NATO nėra paprastas karinis aljansas. Tai išskirtinė saugumo struktūra, kurios gynybos samprata yra grįsta ne tik atskirų jos narių fizinio saugumo interesais, o ir nefizinėmis, pamatinėmis europietiškos civilizacijos vertybėmis: individo laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe. Šių vertybių gynyba yra kertinis NATO pamatas, todėl ir aljansas yra kitoks nei bet kokie kiti gynybiniai aljansai, kokius matėme anksčiau.

Miestų merai sveikina Vilnių su jubiliejumi
Vilniaus 700-ojo gimtadienio išvakarėse antradienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje miestų merai sveikina sostinę.