Prezidento Nausėdos vaidmenį Seimo konflikte ekspertai vertina nevienareikšmiškai
„Situacija nėra lengvai išsprendžiama, kaip koks aritmetinis uždavinys“, – portalui LRT.lt sakė politologas Lauras Bielinis, paklaustas apie prezidento vaidmenį Seimo valdančiųjų ir opozicijos konflikte. Valdantieji jau kalba, kad ir savo metiniame pranešime Gitanas Nausėda stos į opozicijos pusę, tačiau ekspertų nuomonės skiriasi – vieni sako, kad šalies vadovo pozicija aiški, kiti teigia, kad prezidentas įspraustas tarp dviejų jėgų.

Labai norėtųsi, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme
Skirtingose Europos šalyse gyvenusi lituanistė vertėja Vytenė Saunoriūtė-Muschick labai norėtų, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme, o susitelkę vieningai apgintume savo žemę ir europietiškas vertybes.

Seimas ruošiasi referendumui dėl pilietybės
Seime pradedama rengtis po dvejų metų vyksiančiam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Seimo pirmininkė sako, kad pasimokyta iš 2019-ųjų referendumo klaidų – tikimasi, kad su politikais bei teisininkais pavyks suderinti aiškesnę klausimo formuluotę. Nepritariantys referendumui aiškina, kad gyventojai jau kartą išreiškė nuomonę dėl dvigubos pilietybės, todėl bandyti dar kartą rengti tokį pat referendumą, pasak jų, – valstybės lėšų švaistymas.

Lietuvos kariuomenė apie propagandą Rusijoje
Lietuvos iniciatyva pirkti ir Ukrainai padovanoti kovinį droną „Bayraktar“ ne tik plačiai apskriejo Vakarų valstybių žiniasklaidą, tačiau pakliuvo ir į Rusijos propagandos mašiną, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė. Dezinformacinėse žinutėse dažnai minėtas ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris Rusijos propagandistų skelbtas kaip iniciatyvos nupirkti esą „menkavertį droną“ Ukrainai sumanytojas.

Desovietizacijos įstatymas: kas ir kaip?
Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas Alvydas Nikžentaitis, vertindamas parlamente registruotą vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą, neslėpė manantis, kad jį būtina tobulinti, kadangi, pasak istoriko, pagal dabartinį teisės aktą, jei jis būtų priimtas, dekomunizuoti reikėtų ir Nepriklausomybės Akto signatarus.

Lietuvių vienybės gąsdina Rusiją ir įkvepia Turkiją
Kovinis dronas „Bayraktar“, kuriam Lietuvos gyventojai per rekordinį laiką surinko daugiau nei 5 mln. eurų, dar nė nepasiekęs Ukrainos tapo interneto legendų herojumi. Socialiniuose tinkluose pasirodė gandas, esą bepilotis lėktuvas buvo numuštas vos pakilęs pirmajam skrydžiui, nors kol kas net nebaigta jo, tebesančio gamykloje, pirkimo procedūra.

Gausėja Lietuvos pilietybę atkurti norinčių žmonių iš Rusijos
Bažnytinių metrikų knygas saugantis Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir Migracijos departamentas sako nuo karo Ukrainoje pradžios pastebintys lietuviškų šaknų turinčių Rusijos gyventojų išaugusį susidomėjimą galimybe atkurti Lietuvos pilietybę. Vieni politikai šią tendenciją vadina rizika ir siūlo stiprinti saugiklius pilietybės suteikimo klausimu, kiti sako priešingai – reikia kaip tik skatinti žmones grįžti į Vakarų pasaulį.

Situacija prastėja, palūkanos gali didėti jau liepą
Lietuvos bankas (LB), tikėtina, sumažins BVP augimo prognozę, nes didžiausios rizikos išsipildė, tačiau neigiamos zonos šiemet išvengti pavyks, Seime skaitydamas pranešimą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasiaukojimas, sugriovęs mitą apie klestinčią SSRS imperiją
Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje.

Rusijos politikas siūlo „denacifikuoti“ ir Baltijos šalis, Lenkiją
Praėjusią savaitę Maskvos tarybai priklausantis komunistų partijos politikas Sergejus Savostianovas pareiškė, kad po Ukrainos, Rusija turi „denacifikuoti“ dar 6 valstybės: Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Moldovą ir Kazachstaną.

Lietuva pagal priimtų Ukrainos pabėgėlių skaičių – trečia Europoje
Lietuvoje užregistruota 47 913 Ukrainos pabėgėlių, jiems suteikta laikinoji apsauga. Europos Sąjungos tyrimų iniciatyvos „Blueprint“ duomenimis, tai sudaro 1.7 proc. šalies gyventojų – pagal šį skaičių Lietuva Europoje užima trečią vietą po Lenkijos ir Čekijos. Europos Sąjungos vidurkį – 0,5 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus – Lietuva viršija 3,4 kartus.

„Karo barometras“: gyventojai sunerimę ir – itin susitelkę
Lietuvos gyventojai dėl karo sunerimę kone labiausiai iš tirtų dešimties šalių,  atskleidė „Kantar“ „Karo barometras“. Dominuojantys gyventojų jausmai: pyktis, atgrasumas, liūdesys ir nerimas. Didesnė dalis gyventojų įsitikinę, kad laimės Ukraina, o karas truks ilgiau nei pusę metų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra bene tvirčiausia šios šalies rėmėja.