Iš Ukrainos grįžusių lietuvių karo pabėgėliais nelaiko ir paramos nesuteikia
Ukrainoje ilgą laiką gyvenę ir dabar į Lietuvą grįžę lietuviai sako – jie neprilyginami karo pabėgėliams, tad negauna papildomų garantijų, kokias gauna ukrainiečiai. Užsienio reikalų ministerija Vyriausybei žada teikti nutarimą, kuris iš Ukrainos grįžusiems lietuviams suteiks papildomų socialinių garantijų.

Taivano lietuviai jaučia neblėstantį vietinių susidomėjimą Lietuva
Taivane – „lietuviškoji manija“. Taip apie taivaniečių susidomėjimą Lietuva kalba ne tik patys Taivano gyventojai, bet ir ten įsikūrę lietuviai. Jų tėra kiek daugiau nei pora dešimčių, tačiau lietuviai sako, sulaukia daug dėmesio.

Koks likimas ištiks lietuvių kalbą emigracijoje?
Prieš porą metų UNESCO paskelbė, kad po 80 metų iš beveik 6000 dabar pasaulyje vartojamų kalbų ir jų dialektų bus išnykę daugiau nei pusė. Prieš 5 metus į nykstančių kalbų raudonąją knygą buvo įtrauktos 2465 kalbos. Lietuvių kalbos dar nėra nykstančiųjų sąraše, bet jos vartojimas mažėja. Nuogąstaujama, kad mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius verčia po truputį nykti ir lietuvių kalbą. Bijoma, kad emigracijoje ji išnyks jau trečioje–ketvirtoje dabartinių emigrantų kartoje. Vilniaus universiteto mokslininkus labiau jaudina didžiulio masto emigracija, o joje vykstančius su kalba susijusius procesus jie vadina natūraliais.

Ministras G. Landsbergis: jaučiame ir ypač vertiname ilgametę JAV Kongreso paramą Lietuvai
Vasario 23 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso delegacija aptarė aktualius dvišalius klausimus, saugumo situaciją Ukrainoje ir regione, Lietuvos saugumo užtikrinimo priemones ir sąjungininkų paramą šioje srityje.

Deportuoti ir į Lietuvą grąžinti piliečiai pagalbos nesulaukia
Per metus iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą deportuota apie 100 žmonių, kurie ten nusikalto ir jau atliko bausmę. Tačiau aiškėja, kad kai jie grįžta į Lietuvą, niekas šių žmonių nepasitinka, nepasiūlo jokios pagalbos, nors kai bausmę atlikęs žmogus iš įkalinimo įstaigos į laisvę išeina Lietuvoje, savivaldybės jam iš karto bando visaip kaip padėti. Kriminologas Alfredas Kiškis sako, kad tokiems asmenims padėti ekonomiškai naudinga pačiai valstybei.

Šimtas metų užtikrintos JAV ir Lietuvos draugystės
Prieš maždaug trisdešimt metų aš, jaunas diplomatas, vykdantis savo pirmąjį paskyrimą užsienyje, sėdėjau mūsų ambasados kavinėje, Londone, ir per CNN stebėjau, kaip Lietuva vėl imasi valdyti savo likimą – dar kartą ir visiems laikams.

Kaip turėtume švęsti Vasario 16-ąją?
Liko tik diena iki vienos iš svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Tada, prieš daugiau nei 100 metų, Lietuvos Taryba vienbalsiai nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes. O kreiptis tikrai buvo dėl ko: Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą su sostine Vilniuje, „Atsiskiriant nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Tą dieną Vilniuje buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Visgi, praėjus vienam amžiui, šių dienų Lietuvoje gali tapti painu suvokti ir suprasti: kieno šventė yra Vasario 16-oji? Politikų ar visų žmonių?

Ar žinote, kokiam patiekalui neatsispirtų Jonas Basanavičius?
Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos jau praėjo daugiau nei šimtmetis, o mums vis labiau knieti sužinoti, ne tik to meto politinį kontekstą ir aplinkybes, kas ir kaip pasirašė Nepriklausomybės aktą, bet ir tai, ką valgyti mėgo signatarai, kas jiems buvo gardžiausia ar kokie buvo jų šeimose tradiciniai pusryčiai, pietūs ar vakarienė. Pasak knygų autorės ir gidės Anželikos Laužikienės, apie tokius kasdienius, rodos, nereikšmingus dalykus, sunku surasti informacijos, nes mažai kas apie tai savo atsiminimuose užrašė. Tik retas iš tais laikais valstybę kūrusių žmonių pamini ir savo mėgstamus valgius.

Valstybės atkūrimo dieną – istorinė Nidos švyturio šviesa
Vasario 16-ąją senasis Nidos švyturys vėl suksis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros lektorius Tadas Jačionis rado sprendimą, kaip bent jau laikinai įjungti senąjį Frenelio lęšį. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Neringa pasitiks šviesų instaliacijomis, kurios puoš istorinius Nidos pastatus, o ypatingą šventinę atmosferą sukurs besisukantis Nidos švyturio senojo žibinto spindulys. Nidos švyturio senoji šviesos sistema trims valandoms bus įjungta Vasario 16-ąją, 19 val.

Vasario 16-oji neatsirado iš niekur
Tai yra prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Pradėdamas savo kalbą, turiu prisipažinti: sunkiai rinkau žodžius, kurie geriausiai pasakytų, ką jaučiu. Tokia diena, kad sieloje dera ir pats tikriausias, pats nuoširdžiausias džiaugsmas, ir kartu – pats didžiausias jaudulys. Šiek tiek ramina tai, kad žinau: ne vienas iš jūsų šiandien jaučiasi panašiai ir mėgina suvaldyti užplūdusius jausmus.

Ar kas ketvirtas lietuvis mirs dėl alkoholio?
24 procentai lietuvių miršta nuo alkoholio sukeltų ligų: toks skaičius ne kartą minimas diskutuojant, ar reikėtų laisvinti ribojimus prekybai alkoholiu ir kas rodo alkoholio politikos veiksmingumą. Taip Seime praėjusią savaitę tvirtino socialdemokratas Algirdas Sysas. Parlamentarai tą dieną atmetė siūlymą liberalizuoti dabartinę alkoholio prekybos tvarką. „Su alkoholio vartojimu susiję net 24 procentai mirčių, Europoje – tik 10 procentų“, – argumentavo A. Sysas.

Sąjungininkai kovoje už demokratiją
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su Seimo delegacija viešinti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė akcentuoja, kad amerikiečiai reiškia didelį palaikymą Lietuvai dėl užimtos laikysenos Taivano atžvilgiu. „Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo klausimu yra neabejotinai didelės Lietuvos sąjungininkės, nekvestionuojančios mūsų žingsnių. Nebuvo vakar nė vieno susitikimo, kuriame būtume nesulaukę pagyrų Lietuvai už paramą Taivanui, už veikimą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.