Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos skyrius buvo įsteigtas 1961 m. Nuo to laiko jis kaupia ir saugo Vaizdo ir garso dokumentų archyvą (toliau – Archyvas), kaip Lietuvos nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo dalį. Jau daugiau nei 50 metų Muzikos skyrius vadovaujasi pagrindiniais Archyvo formavimo kriterijais – tai išsamumas, išsaugojimas, prieinamumas. Šiandien Archyve sukaupta daugiau nei 13 600 lietuviškų garso, vaizdo dokumentų pavadinimų, iš kurių beveik 5000 – senosios šelako ir vinilo plokštelės.

Reikšmingą Archyvo dalį sudaro išsami senųjų lietuviškų šelako plokštelių, išleistų įvairiose pasaulio šalyse 1907–1966 metais, kolekcija, kurioje per 2500 pavadinimų. Plokštelės komplektuojamos bendradarbiaujant su žymiausiais lietuviškos plokštelės tyrinėtojais ir kolekcininkais: Algirdu Motieka, surinkusiu išsamiausią Europoje leistų lietuviškų šelako plokštelių rinkinį, bei JAV lietuviu Vytautu Strolia (1928–2007), kurio plokštelių kolekcija Lietuvos nacionalinę biblioteką pasiekė 2009 m.

2007 m., švenčiant pirmosios lietuviškos plokštelės šimtmetį, šelako plokštelių kolekcija, kaip nacionalinės reikšmės garsinis kultūros paveldas, buvo įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Žinoma, turint tokią vertingą kolekciją, neužtenka ja tik didžiuotis, natūraliai atsiranda poreikis ir siekiamybė plokštelių turinį padaryti kuo patogiau prieinamą – atvirą visuomenei. Todėl Muzikos skyrius, 2010–2012 m. dalyvaudamas projekte „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra (VEPS)“, turėjo puikią progą įgyvendinti svarbų tikslą – pasitelkus naujausias skaitmeninimo technologijas suskaitmeninti ir paskleisti lietuvišką plokštelę, kaip garsinį kultūros paveldą, į virtualią erdvę. Iš viso 2010–2014 metais, projekto laikotarpiu ir tęsiant darbus, suskaitmeninti ir į VEPS duomenų banką bei vieningą Lietuvos kultūros paveldo portalą (www.epaveldas.lt) pateikti 11 044 kūriniai iš 1 133 vinilo plokštelių (8 806 kūrinių), išleistų 1941–1993 metais, ir 1 100 lietuviškų šelako plokštelių (2 238 kūriniai), išleistų 1907–1966 metais (tarp jų ir pirmosios, 1907–1909 m. Rygoje ir 1910–1911 m. Vilniuje bendrovės „Zonophone Record“ išleistos, lietuviškos plokštelės).

Lietuvos kultūros paveldo portale plokštelių galima paklausyti pagal muzikos temas (pirmosios lietuviškos plokštelės, vokalinė muzika, instrumentinė muzika, literatūriniai įrašai, sceninė muzika ir kt.), pasirinkus rubriką „Garso įrašų kolekcija“. Patikslintoje paieškoje plokštelių įrašų galima ieškoti pagal plokštelės medžiagą (šelakas, vinilas), plokštelės apsisukimų greitį (78 aps./min., 45 aps./min., 33 1/3 aps./min.) bei garso tipą (stereofoninis, monofoninis).

REPERTUARO APŽVALGA

Pirmosios plokštelės. Pirmosiose Rygoje išleistose lietuviškose plokštelėse skamba lietuvių kompozitorių (Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Aleksandro Kačanausko) originalios dainos ir giesmės, harmonizuotos liaudies dainos, ištraukos iš A. Kačanausko operetės „Jauna našlelė“, muzikos fragmentai iš tragedijos „Pilėnų kunigaikštis“, Petro Pundzevičiaus komedijos „Velnias – ne boba“, komiški vaizdeliai ir kt. Šių kūrinių atlikėjai – kompozitorius A. Kačanauskas, dramaturgas P. Pundzevičius, režisierius J. Linartas, aktorė J. Jančaitė-Linartienė, muzikos mokytoja Juzė Dryja-Visockaitė, dainininkas J. Lukavičius bei trys chorai: Rygos „Kanklių“ draugijos mišrus choras (vadovas A. Kačanauskas), Valkininkų bažnytinis choras (vadovas B. Valušis) ir Vilniaus lietuvių susivienijimo „Rūta“ choras (vadovas V. Lopata).

Pirmieji lietuviški garso įrašai kėlė didelį lietuvių muzikų ir patriotinės visuomenės susidomėjimą. Tad neatsitiktinai pirmieji lietuviški garso įrašai buvo pakartotinai išleisti du kartus: 1917–1918 m. Amerikoje juos perleido bendrovė „Victor Talking Machines“, šiuos įrašus skyrusi JAV lietuviams, o apie 1927 m. Londone pasirodė specialiai Lietuvos valstybei sukurta garso įrašų firmos „The Gramophone“ Co LTD perlaida.

Netrukus plokštelių leidybos iniciatyvą perėmė Amerikos lietuviai emigrantai, siekę paskleisti savo kultūrą svečioje šalyje. Informacija apie šiuos įrašus pateikiama R. K. Spottswoodo diskografijoje „Ethnic Music on Records: A Discography of Ethnic Recordings Produced in the United States, 1893–1942“. Chicago, 1990. Vol. 3. Daugiausia lietuviškų plokštelių iki 1940 m. išleido seniausios pasaulyje garso įrašų bendrovės „Columbia“ ir „Victor“. Jose įsirašinėjo žymiausi išeivijos bei JAV gastroliavę lietuvių atlikėjai.

Pirmąsias lietuviškas plokšteles Amerikoje 1912 m. įdainavo Šv. Cecilijos choras (vadovas A. Radzevičius). Jose skamba lietuvių liaudies dainos („Tekėjo saulelė“, „Kad aš jojau“, „Vijo vilkas voveraitę“, „Plaukė žąselė per Nemunėlį“ ir kt.). 1918 m. vieninteles, todėl ypatingai retas tris plokšteles su Brukline suburtu choru įrašė lietuvių kompozitorius ir dirigentas Stasys Šimkus. Choras įdainavo šešias S. Šimkaus harmonizuotas liaudies dainas („Bijūnėli žalias“, „Važiavau dieną“, „Nesigraudink, mergužėle“, „Ant tėvelio dvaro“, „Oi kas sodai, do sodeliai“, „Gerkit, šaltyšiai“).

Atlikėjai. Šelako plokštelėse įsiamžino garsūs lietuvių atlikėjai: operos solistas Jonas Būtėnas, studijavęs Italijoje ir tapęs vienu ryškiausių profesionalios dainavimo kultūros pradininkų Lietuvoje, Antanas Sodeika, iškiliausias lietuvių pagrindinių baritono partijų atlikėjas, Justinas Kudirka, dainavimo mokęsis Čikagoje ir Romoje, Juozas Babaravičius, studijavęs Sankt Peterburgo konservatorijoje ir dainavęs pagrindines partijas Maskvos Didžiajame teatre, Antanas Kvedaras, „Dailės“ choro Detroite vadovas, ir kt.

Be minėtų atlikėjų, šelako plokšteles įrašė daug kitų išeivijos dainininkų, aktorių, profesionalių ir mėgėjiškų muzikos kolektyvų: Antanas Vanagaitis (komiškos dainelės, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos), Šv. Marijos lietuvių choras (harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, S. Šimkaus, J. Naujalio bažnytinės giesmės, A. Aleksio „Pirmyn į kovą“), lietuvių liaudies šokius ir dainas įgrojo Mahanojaus lietuviškas mainerių orkestras, Vorčesterio lietuviškas orkestras, Bruklino lietuvių orkestras, Petro Sarpaliaus orkestras ir kt.

JAV bendrovė „Columbia“ lietuviškas plokšteles įrašinėjo ir Europoje. 1931–1937 m. Londone keletą kūrinių su Moišės Hofmeklerio vadovaujamu orkestru įdainavo Danielius Dolskis („Aš myliu vasaros rugiagėles“, „Palangos jūroj“, „Su armonika į Braziliją“, „Gegužinė“), Antanas Šabaniauskas („Tūkstančiai žiedų“, „Širdies valsas“, „Apgaulinga meilė“, „Žavingos akys“), Antanas Dvarionas („Būk vyras“, „Sukas ratukas“, „Daina padės mums gyventi“, „Aš turiu dvi merginas“), Petras Biržys („Dru-lia“, „Tu Lietuva, tu mano“) ir kt.

1931 m. Kaune „Columbia“ ir „Parlophone“ garso įrašų firmose plokšteles įrašė žymiausi lietuvių operos dainininkai, aktoriai, chorai ir orkestrai: Kipras Petrauskas (arija iš P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“, arija iš F. Halevy operos „Žydė“, „Du broliukai kunigai“, „Prapuolė motulė“), Vladislava Grigaitienė (romansas iš P. Mascagni operos „Kaimo garbė“, Zibelio arija iš Ch. Gounod operos „Faustas“, arija iš P. Čaikovskio operos „Pikų dama“, arija iš G. Verdi operos „Aida“), M. Hof­meklerio orkestras („Prezidentas Smetona“, „Tėvynės garsai“), Emeriko Gailevičiaus vadovaujamas Karo muziejaus orkestras („Karo muziejaus vėliavos nuleidimas“), Lietuvos Valstybės Dramos artistai Jurgis Petrauskas ir Viktoras Dineika („Kauno valsas“, „Nesistumkit“, „Krup­nikas“, „Kukutė“), Klemenso Griauzdės vadovaujamas Karo mokyklos choras („Kur lygūs laukai“, „Sutems tamsi naktužėlė“, „Marš, marš, kareivėli“, „Geležinio vilko maršas“), Alfonso Mikulskio vadovaujamas vyrų oktetas („Tykiai, tykiai“, „Jau atėjo rudenėlis“) ir kt.

Leidėjai. Lietuviškas šelako plokšteles įrašė 14 garso įrašų firmų, tarp kurių „Artiphon“ (Prano Kudirkos vadovaujamas orkestras), „Continental“ (Klemensas Andreikus ir Baltimorės lietuvių radijo orkestras, Viktoras Bekeris ir Adomo Jezavito radijo orkestras), „Folkraft“ (lietuvių liaudies šokius atlieka Folkrafto orkestras), „His Master’s Voice“ (Antanas Sodeika, Zosė Krasauskienė ir Viktorija Valteraitė, A. Šabaniauskas ir M. Hofmeklerio diriguojamas orkestras, Aleksandras Kutkus), „Homocord“ (Juozo Stupelio diriguojamas „Homocord“ orkestras, Danielius Dolskis su J. Nikolajevskio orkestru, trio „Marcella“, Gražina Matulaitytė-Rannit, Viktoras Orantas, Antanas Komskis su „Homocord“ orkestru), „Master“ (Izabelė Motekaitienė ir Alė Kalvaitytė-Velbasienė), „Odeon“ (Brolių Hofmeklerių ansamblis, Kaimiečių Benas, Lietuvos Šaulių sąjungos choras, diriguojamas Antano Vaičiūno, Valstybės operos solistai J. Dvarionaitė, V. Grigaitienė, K. Petrauskas, A. Sodeika, V. Jonuškaitė, J. Būtėnas, lietuvių komikai Juozas Plieniūnas ir Pijus Bukšnaitis, A. Vanagaitis, P. Sarpaliaus orkestras, Operetės choro kvartetas, Bruklino mišrus kvartetas, Kostas Sabonis ir kt.), „Okeh“ (Čikagos lietuvių orkestras, Liuda Sipavičiūtė-Fedotova, Juozas Olšauskas, J. Babravičius, Petras Petraitis, Marija Strumskienė, komikai J. Plieniūnas ir P. Bukšnaitis ir kt.), „Polydor“ (Lietuvos Dramos artistai Stasys Pilka ir Henrikas Kačinskas, Kauno kapelija, J. Būtėnas), „Polo Records“ (Lietuvių radijo kvartetas „Rūta“, Lietuvių vyrų oktetas „Aidai“), „Standard“ (A. Jezavito radijo orkestras, Lietuvių tautiškas orkestras, Kazys Vasiliauskas ir Vitalis Žukauskas ir kt.), „Victor“ (akordeonininkai Stepas Graužinis, Povilas Četkauskas, Jeronimo Reksnio lietuviškas orkestras, Jonas Padauža ir jo orkestras, Juozas Žuronas ir kt.), „Vox“ (K. Petrauskas), „McLaughlin & Reilly Co.“ (Anna Kaskas).

Bus daugiau.

Živilė Časaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos skyriaus vedėja