„AN-2“ buvo avarinės būklės
Katastrofą gegužės 16 d. virš Baltijos jūros patyręs „An-2“ buvo techniškai netvarkingas. Itin kokybiškuose Nyderlandų specialistų Baltijos jūros dugne filmuotuose vaizduose matosi lėktuvo vidus, aplūžę sparnai, atviras motoras. Taip pat užfiksuota, kad kartu su lėktuvu nuskendęs jį pilotavęs Adolfas Mačiulis bandė gelbėtis, tačiau jam sutrukdę kažkokios metalinės lėktuvo konstrukcijos. Lėktuvo durys pakankamai plačiai pravertos – ko gero, pro jas į jūrą galėjo iššokti dingusiu be žinios laikomas kitas pilotas Alvydas Selmistraitis. „Komisija turi žinių, kad tas lėktuvas penkerius metus neskraidė ir greičiausiai stovėjo ne angare, o lauke. Iš Danijos per Švediją jį įsigijusi įmonė „Klaipėdos avialinijos“ siekė parsigabenti į Klaipėdą ir susiremontuoti“,– sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas. Jis taip pat pažymėjo, jog lakūnai, skrisdami tokios būklės lėktuvu per jūrą, o ne sausuma, labai rizikavo. Paklaustas, ar kažkam teks atsakyti už šio lėktuvo skrydį ir gelbėjimo operaciją, A. Paulauskas teigė manąs, jog politikai į tokias operacijas neturėtų kištis, nes tai – specialistų reikalas.
NATO kariai Lietuvoje užsiima labdara
Misiją Baltijos šalių oro erdvėje atliekantys Italijos karinių oro pajėgų kariai apsilankė Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Vaikai dovanų sulaukė specialaus įrenginio. Specialiam vertikalizatoriui pinigų surinko prieš tai oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje atlikęs junginys. Balandį įteiktas čekis, o šiandien – ir pats įrenginys, padėsiantis paralyžiuotam 6 metų mažyliui matyti pasaulį atsistojus. Italai įsteigė specialų fondą remti sutrikusio vystymosi kūdikių namų globotinius. Ir dabar iš Italijos atkeliauja didžiulė sauskelnių ir kitokių daiktų siunta. „Dovanos labai svarbu, bet emocijos, kurias gauna vaikai – dar svarbiau. Labai džiugu, kad Italų kariai savo laisvu laiku, nemokėdami nei angliškai, nei lietuviškai, beldžiasi į langą, prašosi į grupę, o vaikai žino, pamato juos ir žaidžia“, – kalbėjo Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų direktorė Audronė Kardašienė. NATO oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje atliekantys kariai Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose lankosi jau 11-ka metų, Lietuvai , Latvijai ir Estijai tapus NATO narėmis.
Lietuviai socialiniuose tinkluose nesisaugo
Net 17 procentų Lietuvos gyventojų nepaiso policijos perspėjimų ir socialiniuose tinkluose paskelbia informaciją, kuomet išvyksta iš namų, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA tyrimas. Dažniausiai apie savo buvimo vietą socialiniuose tinkluose informuoja 18-25 metų jaunimas. Kruopščiai vagystes planuojantiems nusikaltėliams socialinių tinklų dėka pasiruošti kriminalinei veiklai tapo lengviau „Atsiradus socialiniams tinklams, gyventojai vagims palengvino darbą. Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų besinaudojančių socialiniais tinklais nurodo informaciją apie savo buvimo vietą. Vagys, kurie planuoja savo nusikaltimą, seka savo aukas, stebi jų įpročius, tad šie duomenys tik palengvina nusikaltėliams darbą. Butai bei namai švarinami ir dienos, ir nakties metu, tad bet kokia informacija apie žmonių buvimo vietą jiems yra naudinga“, – pasakojo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto draudimo vadovė Dalia Strazdienė. BTA ir „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad socialiniuose tinkluose apie savo buvimo vietą dažniausiai informuoja 18-25 metų jaunimas bei didmiesčių gyventojai.
Vyriausybė pritarė simboliniam pensijų didinimui
Vyriausybė trečiadienį pritarė simboliniam senatvės pensijų didinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, dėl šio sprendimo vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 5 eurais, tačiau kiekvienu atveju ji didės individualiai, atsižvelgiant į asmens darbo stažą ir iki pensijos turėtas draudžiamąsias pajamas. „Nutarimo įgyvendinimui iš „Sodros“ biudžeto lėšų reikės 22,86 mln. eurų, iš valstybės biudžeto - 3,94 mln. eurų“, - Vyriausybės posėdyje sakė A.Pabedinskienė. Bazinė pensija nuo liepos 1-osios didės 3 eurais iki 108 eurų, draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų. Be to, nustatytas naujas maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis - 236 eurai (dabar - 229 eurai). Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šis sprendimas palies visus pensijų, išskyrus našlių, gavėjus – apie 867 tūkst. asmenų. Padidinus bazinę pensiją, maždaug 141 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas. Vidutinė senatvės pensija šių metų kovą buvo 241,97 euro, o turint būtinąjį stažą - 251,58 euro.
Seimūnai nori apriboti Konstitucinio Teismo įgaliojimus
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus kai kuriuos nutarimus, turinčius didelės įtakos valstybės finansams, dalis parlamentarų siūlo uždrausti šiam teismui priimti tokius sprendimus. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pasiūlė Vyriausybei parengti atitinkamas Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas. „Iš KT sferos ištrinti finansinius ir ekonominius klausimus, nes nežinome į ateitį, ką Konstitucinis Teismas gali priimti“, – komiteto posėdyje sakė komiteto narys Andrius Palionis. Pasak jo, Vyriausybė tokiomis pataisomis turėtų būti suinteresuota. „Konstitucinis Teismas pradėjo vadovauti ekonomikai“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas. Finansų ministro patarėja Violeta Latvienė komiteto posėdyje irgi teigė, kad KT įgaliojimai yra per platūs: „Ekonominė politika ir finansai yra tai, ko neturėtų svarstyti KT“. Panašius klausimus 2011 metų rudenį kėlė tuometinis premjeras konservatorius Andrius Kubilius, teigęs, kad KT būtų draudžiama kištis į šalies fiskalines priemones. Taip jis reagavo į Lietuvos KT sprendimą, kad valdžia pasielgė netinkamai, vieniems pensininkams pensijas sumažinusi labiau nei kitiems, o dirbantiems pensininkams – daugiau nei nedirbantiems.
Lietuva galės priimti iki 250 pabėgėlių
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių. Tokį skaičių pabėgėlių Lietuva, solidarizuodamasi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, galėtų priimti per dvejus metus, skelbiama Vyriausybės pranešime. Prieglobstį Lietuvoje gavusiems užsieniečiams būtų sudaromos sąlygos gauti sveikatos apsaugos, socialines, švietimo, užimtumo ir kitas paslaugas. Apie tai, kad Lietuva galėtų priimti 250 pabėgėlių, yra sakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė dar tada, kai Ministrų kabinetas laikėsi pozicijos dėl 50-ies. Šalies vadovė trečiadienį sveikino Vyriausybę su priimtu sprendimu ir pakartojo, kad šis skaičius gautas apibendrinant statistiką, apimančią šalies bendrąjį vidaus produktą ir gyventojų skaičių. D.Grybauskaitės teigimu, galutinį sprendimą dėl pabėgėlių perskirstymo Europos Sąjungoje priims birželio pabaigoje posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba. Pabėgėlių perkėlimą finansuojant Europos Komisijai ir jai taikant vienkartinės išmokos mechanizmą, pabėgėlius priimanti valstybė vykdytų jį savo lėšomis, o vienkartinė išmoka būtų mokama tik „tinkamai atsiskaičius“ Europos Komisijai. Ji yra paskelbusi, kad už vieno pabėgėlio perkėlimą priimančiai valstybei mokėtų po 6 tūkst. eurų.
Valstybė tariasi su Bažnyčia
Teisingumo ministerijos projektas dėl partnerystės įteisinimo baigiamas derinti su Katalikų bažnyčia ir turėtų būti svarstomas Vyriausybėje artimiausiu metu, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Mes pastaruoju metu buvome susitikę su teisingumo ministru ir arkivyskupu Gintaru Grušu, padarėme pertrauką Vyriausybės svarstyme šiuo klausimu, jie pateikė tam tikrus pasiūlymus“, – Vyriausybėje sakė premjeras. A.Butkevičius teigė kol kas negalintis pasakyti, kokie tai pasiūlymai, tačiau jo patarėjas religijų klausimais Julius Ratkus pirmadienį esą informavo, kad jie baigiami derinti ir jau kitą savaitę gali būti teikiami ministrų kabinetui. „Lyg ateinančią savaitę tie pasiūlymai bus suderinti teisininkų – tiek vienos, tiek ir kitos pusės ir atkeliaus į Vyriausybės posėdį šis įstatymo projektas“, – sakė jis. Teisingumo ministerija Vyriausybėje yra pateikusi projektą, kuriuo partnerystę siūlo leisti tik tarp vyro ir moters. Seime devyni liberalai ir socialdemokratai kovo pabaigoje įregistravo kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Turi jūrinį planą
Lietuva tapo viena pirmųjų Europos valstybių, pasitvirtinusių jūrinį planą – ji prisijungė prie tokių jūrinio planavimo lyderių kaip Lenkija, Vokietija ir Skandinavijos šalys. 2002 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas apėmė tik dalį teritorinės jūros. Anot M.Narmonto, šią spragą buvo būtina užpildyti. „Lietuva žengė labai svarbų teritorijų planavimo žingsnį – šalies bendrąjį planą papildėme jūrine dalimi“, – džiaugėsi Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas. Anot jo, šalies veikla turi būti kruopščiai suplanuota ne tik sausumos teritorijoje, bet ir jūroje, kurioje taip pat vyksta aktyvus gyvenimas. Šis planas nauda visiems – kur ir kokia veikla gali užsiimti, dabar žinos ir verslas, ir visuomenė, ir kariūnai, ir kitų profesijų atstovai. Visų veikla bus suderinta, o svarbiausia – nuo neigiamos veiklų įtakos bus apsaugota ir gamta. Į minėtų šalių iniciatyvą rengti jūrinių teritorijų planą dėmesį atkreipė ir Europos Komisija – nutarta, kad tokius planus turi pasirengti visos žemyno jūrinės šalys.
