Daugiau 
 

Lygiai 10 metų, kai rusai užėmė valdžią Kryme

02/29/2024 Aidas
crimea 1369

Šią savaitę sukanka lygiai dešimt metų, kai 2014-ųjų vasarį Rusijos pajėgos užėmė valdžios institucijas Krymo pusiasalyje, kuris vėliau buvo neteisėtai aneksuotas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis įvykį vadina liudijimu, kad nesulaukusi atsako Rusija tęsia ir plečia agresiją.

Taip prasidėjo įvykių virtinė, privedusi prie didžiausio nuo Antrojo pasaulinio laikų karo Europoje. Po keturis mėnesius trukusių proeuropietiškų protestų Kyjive, išvertusių iš posto prorusišką prezidentą, Vladimiras Putinas pats žengia žingsnį.

Vasario 27-ąja, kai Kryme kurį laiką vyksta provokatorių kurstomi neramumai, pusiasalyje pasirodę skiriamaisiais ženklais neženklinti „žalieji žmogeliukai“ ima veržtis prie ukrainiečių bazių ir į vietos valdžios institucijas.

Jas užėmus, stebint rusų kariškiams, paleidžiama tuometė Krymo vyriausybė. O naujasis statytinis kreipiasi į V. Putiną „įvesti tvarką“.

Kyjive, vos gaudančiame kvapą po protestuotojų susirėmimų su „Berkut“, politinė vadovybė konstatuoja:

„Rusijos Federacija pradėjo ginkluotą ataką prieš mūsų šalį, ir kaip dingstį pasitelkusi karines pratybas, įsiveržė į Krymą“, – 2014 metais kalbėjo laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas.

Po keliolikos dienų pusiasalyje surengiama referendumo imitacija – spektaklis, skirtas parodyti neva patys Krymo gyventojai nori būti Rusijos dalimi. Absoliuti dauguma tarptautinės bendruomenės balsavimo nepripažįsta, bet Putinui nerūpi.

Jam tai – imperine ideologija grįstos svajonės išsipildymas. O šioje ideologijoje Krymas užima pamatinį vaidmenį.

„Krymas ir Sevastopolis grįžta į gimtuosius krantus... Į gimtąjį uostą, į Rusiją“, – tada skambiai pareiškė Putinas.

Kryme tam drįstančiųjų viešai prieštarauti daug nesutiksi ir šiandien, kai bet koks nepritarimas gniaužiamas visomis išgalėmis, o tą darantieji, įskaitant Krymo totorius, persekiojami.

Grubiai pamynęs tarptautinę teisę be jokios, išskyrus sankcijas, reikšmingesnės tarptautinės reakcijos Kremlius tai priėmė kaip signalą tęsti agresiją.

„Šį žiaurų karą, kuris rengiamas prieš Ukrainą, sukėlė rusiškasis revanšizmas. Būtent tada – pajutęs, kad pasaulis nusigręžia nuo tokių nusikaltimų, tokių aneksijų, šitokios prievartos prieš žmones“, – taip teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tačiau būdamas ideologinio mito ašimi, Krymas kartu tapo režimo Achilo kulnu, kur bet koks smūgis – ypač į simbolinės reikšmės objektus kaip Kerčės tiltas – itin skausmingas.

„Turime kautis dėl žmonių Kryme ir kitose okupuotose teritorijose. Privalome kautis, kad Kryme visiškai atkurtume tarptautinę teisę“, – sakė V. Zelenskis.

O dveji karo metai beveik negrįžtamai pakeitė kitą su Krymu siejamą simbolį – Rusijos Juodosios jūros laivyną, kurio pajėgumai po sėkmingų ukrainiečių operacijų reikšmingai sumažėjo.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu