Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ragina politinės krizės krečiamoje Venesueloje siekti dialogo ir užkirsti kelią eskalacijai. Tai jis sakė Jungtinėms Valstijoms, kartu ir kai kurioms kitoms Lotynų Amerikos šalims pripažinus opozicijos politiką Juaną Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu.
Tai iššaukė aršią pareigas einančio prezidento Nicolas Maduro reakciją – šis pareiškė nutraukiantis diplomatinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.
„Nusprendžiau nutraukti diplomatinius ir politinius santykius su Jungtinių Valstijų imperialistine vyriausybe“, – socialistas Maduro pareiškė tūkstančiams džiūgaujančių jo šalininkų sostinėje Karakase.
„Nešdinkitės! Palikit Venesuelą!“ – sušuko lyderis ir pridūrė suteikiantis JAV diplomatams 72 valandas išvykti iš šalies.
Maduro kalbėjo, kad JAV daro „didžiulę klaidą“, mėginamos primesti Venesuelai kitą prezidentą, ir išvardijo virtinę šalių, įskaitant Gvatemalą, Braziliją, Čilę ir Argentiną, kuriose per Šaltąjį karą su Vašingtono pagalba buvo nuverstos kairiosios vyriausybės arba pereita prie kariškių valdymo.
„Jungtinės Valstijos nepripažįsta Maduro režimo Venesuelos vyriausybe“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime.
„Taigi Jungtinės Valstijos nemano, kad buvęs prezidentas Nicolas Maduro turi teisinius įgaliojimus nutraukti diplomatinius santykius su Jungtinėmis valstijomis ar paskelbti mūsų diplomatus nepageidaujamais asmenimis“, – priduriama jame.
Apžvalgininkai perspėja, kad įtampa Venesueloje gali virsti rimtu konfliktu.
Dabar, kai iki šiol ne itin žinomas opozicijos veikėjas Guaido sukėlė sensaciją pasiskelbęs prezidentu, autoritariniu stiliumi pasižymintis Maduro režimas oponentus gali imti dar labiau persekioti. Nors Vašingtonas ir yra perspėjęs, jog bus pasirengęs imtis „visų priemonių“, jei opoziciją būtų mėginama sutriuškinti jėga.
Tarptautiniu lygiu įtampa taip pat auga: opozicionierių Guaido laikinuoju šalies vadovu pripažįsta ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir kitos įtakingos regiono valstybės: Brazilija, Kolumbija, Čilė, Peru ir Argentina.
Tuo metu kairioji Meksikos vyriausybė Maduro režimą palaiko: solidarumą su juo išreiškė ir Kuba bei Turkija.
Tuo metu artimus santykius su Maduro vyriausybe palaikanti Maskva reiškia kritiką Vakarams – esą opozicijos veikėjo pripažinimas parodo nederamą šalių požiūrį į tarptautinę teisę ir mėginimą pakeisti režimą.
Politiniai neramumai Venesueloje aštrina tarptautinius santykius tarp JAV ir Rusijos. Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo Baltuosius rūmus dėl karinės intervencijos į šią Pietų Amerikos šalį. Tai gali sukelti „anarchiją ir kraujo praliejimą“ Venesueloje, sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Lavrovas griežtai pasmerkė JAV elgesį konflikte. Vašingtonas nepaiso tarptautinės teisės, sakė jis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pažadėjo savo paramą ligšioliniam Venesuelos parlamento pirmininkui Juanui Guaidui netrukus po to, kai šis pasiskelbė laikinuoju šalies prezidentu.
Rusija toliau rems savo strateginę partnerę Venesuelą, Rusijos užsienio reikalų ministeriją cituoja ir agentūra „Interfax“. Situacija šalyje esą pasiekė pavojingą tašką. JAV negali kištis į Venesuelos vidaus reikalus.
Savo paramą Guaidui tuo tarpu pareiškė ir ES. „Europos Sąjunga primygtinai ragina nedelsiant pradėti politinį procesą, kuris leistų surengti laisvus ir patikimus rinkimus, atitinkančius konstituciją“, – sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini.
Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį dalyvavo protestuose prieš prezidentą Nicolasą Madurasą. Per neramumus žuvo mažiausiai 13 žmonių.
Venesuelą yra ištikusi didelė politinė ir ekonominė krizė. Opozicija čia engiama, daug vyriausybės priešininkų sėdi kalėjime arba yra pabėgę iš šalies. Trūkstant užsienio valiutos, Venesuela praktiškai nebegali importuoti maisto produktų, medikamentų ir kasdienio poreikio prekių. 3 mln. gyventojų dėl skurdo jau pabėgo į užsienį.
