Daugiau 
 

Olimpiadą persekiojusios problemos nedingsta

08/05/2016 Aidas
world-3

Penktadienį Rio de Žaneire laukiama įspūdingos 2016 m. olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, tačiau Olimpiadą persekiojanti problemų virtinė niekur nedingsta, o jos kulminacija greičiausiai taps masinė demonstracija, kurią planuojama surengti žaidynių atidarymo ceremonijos metu.

Iš tiesų, Rio de Žaneiro gyventojai turi dėl ko protestuoti. Mero Eduardo Paeso tuštybę pademonstravęs miesto pertvarkymo projektas pavertė jį dar labiau segreguotu ir suskirstytu tarp luomų. Ruošiantis Olimpiadai iš lūšnynų kvartalo iškeldinta daugiau kaip 77 000 gyventojų, o dar daugiau jų buvo priversti palikti savo namus, kurių vietoje iškilo nauji prabangesni būstai, skirti elitui. Daugiau kaip 2 500 piliečių žuvo nuo policijos rankų nuo to laiko, kai Rio de Žaneiras 2009 m. laimėjo teisę rengti olimpines žaidynes. Tuo tarpu visi didesni aplinkosaugos projektai, įskaitant miesto vandentiekio išvalymą, buvo paslėpti stalčiuose, o Olimpiada ne tik kad nepadėjo apsaugoti aplinkos, bet dar jai ir pakenkė, pavyzdžiui, išplėtus golfo aikštyną Marapendžio gamtos draustinyje.

Nepaisant pareiškimų, kad Olimpiadoje svarbiausia sportas, net kelios vietinės miesto įstaigos buvo uždarytos ir pakeistos elitiniais sporto klubais, į kuriuos vietos gyventojai nėra įleidžiami. Aldaeia čiabuvių populiacija buvo iškeldinta iš savo gyvenamosios vietos netoli Maracanos stadiono dar prieš prasidedant 2014 m. futbolo Pasaulio taurės varžyboms, ir iki šiol neturi jokių naujienų apie savo būsimąją gyvenamąją vietą, kurią jiems pažadėjo Brazilijos olimpinis komitetas. Be to, Olimpiadą atidarys žmogus, kurį daugybė brazilų kaltina organizavus perversmą prieš demokratiškai išrinktą prezidentę Dilmą Rousseff, kurios atidarymo ceremonijoje nepamatysime.

Olimpinių žaidynių kaina, net ir pačiais konservatyviausiais skaičiavimais, pasieks 12 mlrd. JAV dolerių (ir greičiausiai augs net ir pasibaigus Olimpiadai), kas privertė vyriausybę nebetiekti kai kurių viešųjų paslaugų. Rio de Žaneiro valstija neseniai išsireikalavo papildomą federalinį finansavimą, mat nebeįstengė išmokėti atlyginimų valstybės darbuotojams, įskaitant policininkus, kurie turės užtikrinti saugumą žaidynėse. Kosminės išlaidos taip pat lėmė švietimui ir sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų apkarpymą, dėl kurio buvo uždarytos kelios ligoninės, o savo mokinių palaikomi mokytojai pradėjo streiką ir užėmė mokyklas.

Dar labiau situaciją komplikuoja tai, kad didelė dalis tų Olimpiadai skirtų lėšų pateko į nacionalinio masto kovos su korupcija tyrimo rėmus. Nors miestas teigia, kad dauguma žaidynėms skirtų pinigų buvo gauta iš privačių šaltinių, tyrimo metu paaiškėjo, kad didelė dalis lėšų į olimpinį biudžetą atplaukė iš nekilnojamo turto supirkėjų, kuriems Olimpiadai pasibaigus buvo pažadėta skirti valstybinių žemių.

Nerimą kelia ir tai, kad vyriausybė žada priimti įstatymų pataisas, kurios galimai apibrėš politinius protestus kaip terorizmą, tokiu būdu įteisinant valstybės smurtą prieš piliečius. Rio de Žaneiro saugumo pajėgos prieš kelias savaites jau užpuolė į gatvę protestuoti išėjusius protestuotojus ir žurnalistus.

Vis tik svarbu pažymėti, kad protestai olimpines žaidynes persekioja nuo pat jų ištakų – dar 1932 m. Los Andželo žmonės protestavo prieš Olimpiados išlaidas, o pastaraisiais dešimtmečiais prieš žaidynes nukreipti protestai tik stiprėjo, atkreipdami pasaulio dėmesį į tokius tarptautinius sporto renginius neišvengiamai persekiojančias problemas, nuo rasinės segregacijos Atlantoje, čiabuvių diskriminacijos Sidnėjuje, žmogaus teisių situacijos Pekine, pilietinių teisių Vankuveryje, militarizacijos Londone ar boikoto Sočyje. Atrodo, kad Olimpiada po savęs visada palieka susiskaldymą, sulaužytus pažadus ir piktus vietos gyventojus, kad ir kur būtų rengiama.

Nerimą kelia ir tai, kad vyriausybė žada priimti įstatymų pataisas, kurios galimai apibrėš politinius protestus kaip terorizmą, tokiu būdu įteisinant valstybės smurtą prieš piliečius. Rio de Žaneiro saugumo pajėgos prieš kelias savaites jau užpuolė į gatvę protestuoti išėjusius protestuotojus ir žurnalistus.

Protestų savaitė Rio de Žaneire jau prasidėjo pirmadienį, nuo masinės demonstracijos už žmonių lygybę, o jų kulminacija taps gyventojų mobilizacija penktadienį, rugpjūčio 5 dieną, netoli Maracanos stadiono, kur planuojama oficiali Olimpiados atidarymo šventė. Kaip skelbia protestų organizatorių „Facebook“ puslapis, „mieste, kuriame nelygybės praraja vis plačiau auga dėl traktorių, kulkų ir bombų, labai svarbu stoti į kovą už mūsų teisę į miestą, demokratiją ir socialinį teisingumą“.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu