Panikos sutrikimas – tai spontaninis, epizodiškai atsirandantis, intensyvus nerimo arba baimės priepuolis, kuris lydi išreikštos fiziologinės reakcijos organizme.
– Kaip tokie panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia? Ar visiems žmonėms jie yra vienodi?
– Paprastai žmogui netikėtai ima smarkiai plakti širdis, tampa sunku kvėpuoti, nutirpsta galūnės, kyla drebulys. Taip pat gali atsirasti smaugimo pojūtis gerklėje, oro trūkumas, skausmas krūtinėje, prakaitavimas, pykinimas, krėsti šaltis arba atvirkščiai – karščio bangos.
Kokios organizmo reakcijos priepuolio metu būna ryškesnės, priklauso nuo žmogaus individualių fiziologinių ir psichologinių savybių. Tačiau visiems yra bendra – staigiai augantis ir kulminaciją pasiekiantis nerimo jausmas, kuris atsiranda dėl bauginančių kūno pojūčių. Žmogus jaučia didžiulę baimę, kad numirs, nualps, praras savitvardą ar išprotės.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas kai panikos atakos kartojasi ir daugiau nei mėnesį išlieka nerimas dėl galimo atakos pasikartojimo, jos pasekmių, ar kai dėl panikos atakų ženkliai pakinta paciento elgesys.
– Kokio amžiaus žmones dažniau ištinka panikos atakos? Vyrus ar moteris?
– Panikos atakos yra gana dažnas reiškinys. Moterys panikos atakas patiria dažniau nei vyrai. Moterys, kurioms prasidėjo menopauzė, panikos atakos dažnesnės. Panikos sutrikimas dažniausiai prasideda 30 – 40 metų asmenims. Jei šeimoje yra asmenų sirgusių panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu, rizika išsivystyti panikos atakai yra didesnė.
– Priežastys ir rizikos veiksniai. Dėl ko jos kyla?
– Organizmas automatiškai reaguoja į baimę ir paruošia žmogų pabėgti ar susidoroti su baimę sukėlusiu objektu. Panikos ataka išsivysto, kai ši „bėk arba kaukis“ reakcija viršija normos ribas ar aktyvuojama tada, kai jos nereikia. Panikos atakos metu organizmas reaguoja taip, tarsi žmogus būtų susidūręs su gyvybei grėsminga situacija, nors realaus pavojaus ir nėra. Ši reakcija sukelia įspėjančius simptomus ir pojūčius.
Tikslios panikos atakų ir panikos sutrikimo priežastys nėra žinomos. Egzistuoja įvairios teorijos. Manoma, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų (neurotransmiterių) pusiausvyros sutrikimas gali lemti panikos atakos išsivystymą. Įtakos turi ir paveldimi veiksniai. Didesnę riziką susirgti panikos sutrikimu turi asmenys, kurių artimi giminaičiai sirgo panikos sutrikimu. Panikos atakų išsivystymui svarbus ir galvojimo būdas, didinantis nerimą ar įtampą, psichologiniai sunkumai.
– Kiek laiko gali trukti panikos priepuoliai?
– Jų trukmė gali būti įvairi. Nuo 10 iki 30 minučių. Pasitaiko, kad priepuoliai gali užtrukti ir iki valandos ar ilgiau. Tačiau net ir trumpai trunkančios panikos atakos išvargina žmones, kad jie pradeda jausti nuolatinę baimę patirti naują priepuolį. Ypač didelį nerimą žmonėms pradeda kelti tos vietos ir situacijos, kur priepuoliai bent kartą buvo įvykę, tačiau dar blogiau yra tai, kad neįmanoma numatyti, kada ir kur priepuolis vėl gali prasidėti.
– Kokios dažniausios panikos priepuolių priežastys?
– Pirmas priepuolis paprastai išsivysto spontaniškai, tačiau jį gali išprovokuoti kokia nors stresinė situacija. Atsiranda didelė baimė, kurios priežasties ligonis negali paaiškinti, bijo, kad jį ištiks mirtis ar, kad jisai tuojau išprotės. Panikos atakų atsiradimą gali paskatinti:
- kai kurie vaistai (pvz. astmai gydyti skirti preparatai);
- nesaikingas rūkymas ar kofeino vartojimas;
- piktnaudžiavimas alkoholiu;
- kai kurie narkotikai;
- skydliaukės hiperfunkcija (hipertiroidizmas).
– Kaip panikos priepuolius išgydyti?
– Panikos atakų ir panikos sutrikimo gydymas yra ganėtinai efektyvus ir dauguma pacientų vėl įsitraukia į normalų kasdienį gyvenimą. Sunkios panikos priepuolių atvejais skiriami antidepresantai ir nerimo mažinimo grupės medikamentai.
Akupunktūra: adatų terapija efektyviai padeda gydyti panikos priepuolių simptomus.
Psichoterapija: Psichoterapijos seansų metu išmoksite geriau suprasti panikos priepuolio simptomus ir išmoksite juos kontroliuoti. Taip pat išmoksite atpažinti veiksniu, provokuojančius panikos priepuolius. Labai efektyvi kvėpavimo ir atsipalaidavimo (hipnoterapijos) technika.
Dr. Vadimas Dechtiaris
