CŽV slėpė nuo Baltųjų rūmų ir Kongreso įtariamiesiems terorizmu taikomus tardymo programos metodus. Pasirodo, tardymo metu taikomi kankinimai buvo kur kas brutalesni, nei tikino pati agentūra, rašoma antradienį paskelbtoje Senato ataskaitoje.
Senato Žvalgybos komiteto ataskaitoje taip pat daromos išvados, kad dviejų agentūros kontraktininkų sukurta programa, skirta išgauti informaciją iš įtariamųjų po Rugsėjo 11-osios atakų, buvo neefektyvi, o jos pagalba nebuvo išsiaiškintas ar sugriautas nei vienas teroristinis planas.
Programa buvo vykdoma 2002-2006 metais, kuomet buvo tardomi „al Qaedos“ nariai ir kiti suimtieji, laikomi slaptuose kalėjimuose Afganistane, Lenkijoje, Rumunijoje ir Tailande.
„Šiame dokumente yra apžvelgiama mažiausiai 119 slapta CŽV kalėjimuose įkalintų asmenų bylų, o taip pat prievartinės tardymo technikos, kurios kai kuriais atvejais virsdavo kankinimu“, – kalbėjo komiteto pirmininkė Dianne Feinstein. Ataskaitos duomenimis, 26 iš jų apskritai neturėjo būti sulaikyti.
Penkerius metus trukusio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad kai kuriems kaliniams buvo neleidžiama miegoti iki 180 valandų, juos kartais laikant virš galvos surakintomis rankomis ir taikant „rektalinį maitinimą“ ir „rektalinį girdymą“ be jokio dokumentuoto medicininio poreikio. Vienas slaptas CŽV kalėjimas, kurio vieta yra neatskleidžiama, yra apibūdinamas kaip „belangė“, kurioje kaliniai buvo laikomi visiškoje tamsoje, surakinti ir izoliuoti vieni nuo kitų, gavę vos kibirą ekskrementams, nuolat atakuojami milžiniško triukšmo.
Ataskaitoje taip pat užfiksuoti 83 skandinimo technikos taikymo atvejai, vienas kurių vos nesibaigė kalinio (su „al Qaeda“ siejamo Abu Zubaydaho) mirtimi – šiam prireikė skubios medikų pagalbos, tačiau jį pavyko atgaivinti.
Ataskaitoje pažymima, kad iš 39 kalinių, kuriems buvo taikomi itin smurtingi tardymo metodai, 7 viso CŽV kalėjime praleisto laiko metu nepateikė jokios naudingos informacijos, o likusieji išgalvodavo istorijas, kad tik nutrauktų kankinimus, ko rezultatas – „klaidinga informacija“.
„Aptariami metodai, paremti diskredituotomis smurtinio tardymo formomis, totalitarinių režimų naudotomis Šaltojo karo laikais, siekiant išgauti netikrus prisipažinimus, dažnai suteikdavo išgalvotą informaciją“, rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje pabrėžiama ir tai, kad CŽV nesinaudojo tinkamai pasiruošusiu ir patikrintu personalu. Du agentūros nusamdyti psichologai, kurie turėjo sukurti ir vykdyti minėtą programą, neturėjo nei patirties tardymo sferoje, nei specifinių žinių apie „al Qaedą“.
Prezidentas Barackas Obama oficialiame pareiškime teigė, kad CŽV naudotos technikos pakenkė Amerikos interesams užsienyje, drauge visiškai nepasitarnaudamos kovai su terorizmu. „Tikiuosi, kad ši ataskaita netaps nauja paskata atnaujinti senus ginčus, o padės mums palikti šias technikas praeityje, kur joms ir vieta“, – sakė prezidentas.
CŽV direktorius pripažino, kad agentūros sulaikymo ir tardymo programa „turėjo trūkumų, o agentūra padarė klaidų“.
Tačiau jis neigė, kad agentūra ką nors suklaidino, sakydamas, kad pačios agentūros vidinėje ataskaitoje nurodoma, kad sulaikytieji, kuriems buvo taikomi kankinimai, tardant „pateikė informacijos, kuri padėjo suardyti atakų planus, sučiupti teroristus ir išgelbėti gyvybes“.
Teisingumo departamento atstovas sakė, kad ataskaitai išviešinus CŽV veiksmus, departamentas vis tiek neketina pradėti agentūros veiklos tyrimo.
Ataskaita nušviečia CŽV programos „Rendition, Detention and Interrogation“, kurią po Rugsėjo 11-osios įvykių patvirtino prezidentas George’as W. Bushas, eigą. Dar iki palikdamas prezidento postą Bushas nutraukė daugelį programos aspektų, o Obama iš karto po savo inauguracijos 2009-aisiais uždraudė „sustiprintas tardymo technikas“.
Respublikonas senatorius Johnas McCainas, kuris 7 dešimtmetyje buvo karo belaisviu ir patyrė kankinimus Vietname, sakė, kad amerikiečiai nusipelno žinoti tiesą apie programą ir ypač išvadas, kad tokie metodai yra neveiksmingi.
Tačiau dauguma respublikonų su juo nesutinka. Senatoriai Marco Rubio ir Jimas Rischas išplatino pareiškimą, kuriame ataskaitos paskelbimą vadina „neapgalvotu ir neatsakingu“. Jie perspėja, kad ataskaita „gali kelti pavojų užsienyje esantiems amerikiečiams, pakenkti JAV santykiams su užsienio partneriais, sukurti problemų šalies sąjungininkėms ir būti panaudojama kaip verbavimo įrankis priešams“.
Daugiau nei 500 puslapių ataskaita, kurią Žvalgybos komitetas paruošė platinimui, yra kur kas detalesnės 6 000 puslapių ataskaitos, kuri liks įslaptinta, santrauka.
