Daugiau 
 

Perversmas Nigeryje: „Šalin Prancūziją, tegyvuoja Putinas“

08/04/2023 Aidas
niger 1341

Praeitą savaitę Nigerio kareiviai paskelbė įvykdę perversmą ir sulaikę demokratiškai išrinktą šalies prezidentą Mohamedą Bazoumą. Pažvelkime, kuo šis persversimas svarbus Sahelio regionui ir kaip prie to prisidėjo Maskva.

„Mes, gynybos ir saugumo pajėgos, nusprendėme padaryti galą prezidento Bazoumo režimui“, – trečiadienį vakare per Nigerijos televiziją kalbėjo pulkininkas majoras Amadou Abdramane`as.

Bazoumą nuo praėjusios savaitės trečiadienio prezidento rezidencijoje laiko jo paties sargybiniai. Po perversmo naujuoju šalies lyderiu paskirtas prezidento sargybos viršininkas Abdourahamane`as Tchiani, kuris yra Nacionalinės krašto apsaugos tarybos – perversmą įvykdžiusios karinės chuntos – vadovas.

Pasak chuntos, perversmas įvykdytas, nes prezidentas nesugebėjo apginti šalies nuo augančio džihadistų smurto, o jam valdant šalyje blogėjo ekonominė ir socialinė padėtis.

Tačiau kai kurie analitikai sako, kad tai tik dingstis perimti valdžią.

„Visi klausia, kam buvo reikalingas šis perversmas? Nesitikėjome perversmo Nigeryje, nes nėra tokios socialinės, politinės ar saugumo situacijos, kuri pateisintų tai, kad valdžią perima kariškiai“, – naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė Nigerijos sostinės Niamėjaus universiteto profesorius Amadas Hassane`as Boubacaras.

Bazoumas, vienas iš nedaugelio Afrikos Sahelio regiono provakarietiškų lyderių, buvo išrinktas 2021 m. Tais metais šalyje pirmąkart pasikeitė demokratinė valdžia, nors nepriklausomybė nuo Prancūzijos paskelbta 1960 m. Iki tol Nigeryje įvyko keturi kariniai perversmai.

Rusijos vėliavos

Karinį perversmą Nigeryje pasmerkė Vakarų šalys. Rusija taip pat paragino Nigerio kariškius paleisti sulaikytą prezidentą Bazoumą ir „visas konflikto šalis susilaikyti nuo jėgos naudojimo ir visus ginčus spręsti taikiu ir konstruktyviu dialogu“.

Vis dėlto, Nigerio sukilėliai palaikymo sulaukė iš Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino.

„Tai, kas įvyko Nigeryje, yra ne kas kita, kaip Nigerio žmonių kova su kolonizatoriais, bandžiusiais primesti savo gyvenimo taisykles“, – su „Wagner“ siejamame „Telegram“ kanale paskelbtame balso įraše kalbėjo Prigožinas.

Balso įraše jis taip pat gyrė „Wagner“ veiklą Afrikoje, kur jo samdiniai „sugeba atkurti tvarką ir sunaikinti teroristus“. Žinoma, Rusijos samdinių grupuotė veikia Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Burkina Fase.

Manoma, kad „Wagner“ taip pat netiesiogiai prisidėjo prie perversmo Nigeryje. Prieš perversmą prezidentas Bazoumas skundėsi „Wagner“ vykdomomis „dezinformacijos kampanijomis“, nukreiptomis prieš jo Vyriausybę. Beveik neabejojama, kad Rusijos samdinių grupuotė, kuri veiklai finansuoti naudojo naudingųjų iškasenų išteklius kitose Afrikos šalyse, norėtų veiklą plėsti į Nigerį, kur gausu urano.

Be kita ko, tūkstančiai chuntos šalininkų sekmadienį žygiavo Niamėjaus gatvėmis, mojavo Rusijos vėliavomis, skandavo „tegyvuoja Putinas“, „tegyvuoja Rusija“ ir „šalin Prancūziją“, o vėliau padegė Prancūzijos ambasados duris.

Nigerio sukilėliai ir jų šalininkai atvirai piktinasi Prancūzijos (buvusios šalies kolonizatorės) buvusia ir esama įtaka šalyje, o kai kurie Rusiją laiko alternatyvia sąjungininke. Vis dėlto nėra aišku, ar Rusija darė įtaką sukilimui ir mitingams.

Europos nesėkmė

Nigeris – buvusi Prancūzijos kolonija, buvęs strateginis Europos šalių sąjungininkas kovoje su islamistų kovotojų grupuotėmis Sahelyje, kai siekta užkirsti kelią viso regiono destabilizacijai ir sustabdyti migraciją į ES.

Prancūzija, kuri iki 1960 metų Nigerį valdė kaip savo koloniją, šalyje turi 1 500 karių, vykdančių bendras operacijas su nigeriečiais. Jungtinės Valstijos ir kitos Europos šalys taip pat padėjo mokyti šalies karius.

„Bazoumas buvo vienintelė Vakarų viltis Sahelio regione. Prancūzija, JAV ir ES skyrė daug lėšų Nigeriui ir jo saugumo pajėgoms stiprinti“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Vokietijos analitinio centro „Konrad-Adenauer-Stiftung“ Sahelio programos vadovas Ulfas Laessingas.

Todėl Nigerio (kaip sąjungininko) praradimas Europai būtų didelė nesėkmė. ES regione jau neteko daug įtakos po panašių karinių perversmų Burkina Fase ir Malyje. Po perversmų šios Afrikos šalys paprašė Europos pajėgų pasitraukti, o vietoj jų atvėrė duris „Wagner“ samdiniams, kad šie įsitvirtintų šalyje ir atsigręžė į Maskvą.

Nerimaujama, kad naujoji Nigerio vadovybė taip pat gali nutolti nuo Vakarų sąjungininkų ir priartėti prie Rusijos. Nigeris, savo ruožtu, rizikuoja netekti milijonų dolerių vertės karinės pagalbos ir paramos, kurią pastaruoju metu skiria JAV ir Europos valstybės, mėgindamos padėti kovoti su islamo ekstremizmu.

Prancūzija, Vokietija ir ES jau paskelbė nutraukiančios finansinę paramą Afrikos šaliai ir bendradarbiavimą saugumo srityje.

Šeštadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat pareiškė, kad tolesni Nigerio ir JAV saugumo ir ekonominiai susitarimai priklauso nuo to, ar bus paleistas prezidentas Bazoumas ir „nedelsiant atkurta demokratinė tvarka Nigeryje“.

Nigeris buvo viena iš nedaugelio likusių demokratinių valstybių Sahelio regione. Tačiau dabar, kai valdžią perėmė kariuomenė, o Vakarų šalys paskelbė stabdančios bendradarbiavimą, nerimaujama, kad atsiras daugiau erdvės ir galimybių teroristinėms organizacijoms plėstis.

To, panašu, baiminasi ir kai kurios Afrikos šalys. Sekmadienį skubos tvarka sušauktame posėdyje Vakarų Afrikos šalių blokas (ECOWAS) pareiškė, kad sustabdo santykius su Nigeriu ir pagrasino panaudoti jėgą, jei per savaitę prezidentas  Bazoumas nebus paleistas ir grąžintas į postą.

Nigerio kaimynės: intervencija reikštų karo paskelbimą

Burkina Fasas ir Malis pirmadienį bendrame pareiškime nurodė, kad bet kokia karinė intervencija į Nigerį siekiant sugrąžinti į valdžią nušalintąjį prezidentą Mohamedą Bazoumą būtų karo prieš juos paskelbimas.

Dviejų Nigerio kaimynių, kuriose neseniai įvyko kariniai perversmai, vyriausybės išsakė savo pastabas po to, kai Vakarų Afrikos lyderiai pagrasino panaudoti jėgą, kad į valdžią būtų sugrąžintas Bazoumas, ir įvedė finansines sankcijas pučistams.

„Bet kokia karinė intervencija prieš Nigerį prilygtų karo paskelbimui Burkina Fasui ir Maliui“, – perspėjo abi šalys.

Šios valstybės nurodė, kad intervencija į Nigerį gali destabilizuoti padėtį visame regione. Be to, jos pareiškė nepritariančios Nigerijos žmonėms ir valdžios institucijoms įvestoms sankcijoms.

Prancūzija pradeda evakuoti savo piliečius ir kitus europiečius

Prancūzija ir Italija antradienį ėmė rengtis išskraidinti savo ir kitų Europos šalių piliečius iš Nigerio, praėjus šešioms dienoms po perversmo, per kurį buvo nuverstas vienas paskutinių provakarietiškų lyderių džihadistų siaubiamame Sahelyje ir prasidėjo antiprancūziškos demonstracijos.

Per trečiąjį karinį perversmą, įvykdytą regione per kelerius metus, prezidentą Mohamedą Bazoumą nušalino jo paties gvardija, o tai sukėlė nerimą Prancūzijoje, buvusioje Nigerio kolonijinėje valstybėje ir tradicinėje sąjungininkėje.

Po to, kai sekmadienį prie Prancūzijos ambasados susirinko priešiškai nusiteikusios minios, o Nigeris apkaltino Prancūziją rengiant karinę intervenciją, Paryžius antradienį pareiškė, kad evakuos savo piliečius, ir pasisiūlė išgabenti ir kitus europiečius.

„Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo padėtį Niamėjuje ir pasinaudojant santykine ramybe Niamėjuje, rengiama evakuacijos oro transportu operacija“, – Prancūzijos piliečiams pranešė ambasada. Evakuacija „vyks labai greitai, per labai ribotą laiką“, – sakoma pranešime.

Ši iniciatyva – pirmas kartas, kai Prancūzija surengė plataus masto evakuaciją savo buvusiose kolonijose Sahelyje, kur nuo 2020 metų įvyko perversmai Malyje ir Burkina Fase.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino „visus Vokietijos piliečius“ pasinaudoti Prancūzijos pasiūlymu evakuotis. Ji teigė, kad Nigeryje, kaip manoma, yra mažiau nei 100 Vokietijos civilių.

Italijos vyriausybė pranešė, kad rengia „specialų skrydį“ italams, norintiems išvykti iš šalies. Ji teigė, kad Niamėjuje yra apie 90 italų iš beveik 500, esančių visoje šalyje.

Vėliau į Niamėjų išskrido pirmasis Prancūzijos lėktuvas, sakė operacijoje dalyvaujantis prancūzų šaltinis. Kitas šaltinis sakė, kad Prancūzija naudos neginkluotus karinius transporto lėktuvus, galinčius gabenti daugiau kaip 200 žmonių.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Nigeryje yra apie 600 Prancūzijos piliečių.

„Mes neturime problemų su prancūzais“ ar europiečiais, sakė 58 metų nigerietis Hamidou Ali. – Mes turime problemų su Europos vyriausybėmis“.

Tačiau kitas nigerietis, studentas Mahamadou Issoufou Idi, sakė: „Prancūzai turėtų išvykti – mums jų nebereikia“.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu