Daugiau 
 

Popiežius kanonizavo 124 katalikų kankinius

08/24/2014 Aidas
world-31

Popiežius Pranciškus Pietų Korėjos sostinėje Seule vykusios ceremonijos metu lauke aukojo didelio masto šv. Mišias, kurių metu kanonizavo 124 pirmuosius šalies katalikus. Taip jis pagerbė korėjiečius, kurie XVIII ir XIX a. atidavė gyvybes už savo tikėjimą.

Šeštadienį vykusios šv. Mišios buvo surengtos trečiąją jo vizito dieną. Tai pirmoji Pranciškaus kelionė į Aziją nuo tada, kai 2013 m. kovą jis tapo pontifiku.

Popiežius Pranciškus penktadienį taip pat susitiko su „Sewol“ kelto katastrofą išgyvenusiais mokiniais ir aukojo savo pirmas viešas šv. Mišias regione.

Kanonizavimo ceremonija vyko Gwanghwamuno aikštėje centriniame Seule, joje dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Kanonizavimas, arba asmens paskelbimas „Palaimintuoju“, yra būtina įžanga į pilną paskelbimą šventuoju.

Kaip ir visuomet, taip ir dabar ramus ir kuklus popiežiaus Pranciškaus būdas padėjo jam užkariauti tiek tikinčiųjų, tiek netikinčiųjų širdis. Pietų Korėjoje švyte švytėjo jo neformalumas – penktadienį jis sustojo viduryje pasiruoštos kalbos, skirtos susirinkusiam katalikų jaunimui, ir angliškai pasakė norėjęs „kalbėti tiesiai iš širdies, neskaitydamas iš popieriaus lapo“, tačiau jo anglų kalba nėra pakankamai gera. „Ne!“, - vienu balsu sušuko 6 000 paauglių.

Šioje socialinio statuso apsėstoje šalyje taip pat daug kalbama apie popiežiaus pasirinktą oficialų automobilį - mažytį hečbeką. Pietų Korėjoje Bažnyčios institucija yra matoma kaip vargšų ir politinių pabėgėlių rėmėja, kurią dešinieji netgi kaltina „socializmu“.

Akivaizdu, kad Pietų Korėjoje popiežius Pranciškus atrado tokią katalikų dvasininkiją ir tikinčiuosius, kurių Romos Katalikų Bažnyčios vizija atitinka jo.

Popiežius praleido penkias dienas Pietų Korėjoje, kur Katalikų Bažnyčia sparčiai plečiasi. Dabar jai priklauso daugiau kaip 5,4 mln. narių, arba 10,4 % šalies populiacijos.

Šeštadienio ceremonijos metu tikinčiųjų minios užplūdo gatves, vedančias į Gwanghwamuno plazą. Būtent šioje aikštėje savo tikėjimo atsižadėti atsisakę katalikai buvo išrikiuoti ir vėliau viešai nubausti mirties bausme.

„Jie buvo pasiryžę smarkiai pasiaukoti ir leido, kad iš jų atimtų tai, kas skyrė juos nuo Kristaus – turtą ir žemes, prestižą ir garbę – bet jie žinojo, kad pats Kristus yra tikrasis jų lobis“, - pamokslo metu susirinkusiai miniai sakė pontifikas.

„Jie verčia mus pagalvoti apie tai, už ką mes patys būtume pasiruošę mirti“, - pridėjo jis.

Tai labai svarbi ir skaudi akimirka Pietų Korėjos Katalikų Bažnyčiai, nes šeštadienį kanonizuoti žmonės prieš 200 metų ją čia įkūrė. Jie taip pat unikalūs tuo, kad nebuvo atversti į katalikybę į Korėją atvykusių misionierių, bet apie šį tikėjimą sužinojo patys ir su savimi atsivežė knygas, kad jį paskleistų, tačiau tai darydami pateko į karališkosios valdžios nemalonę, sakė popiežius.

Prieš prasidedant šeštadienio mišioms, jis taip pat susitiko su šių metų balandį Pietų Korėjos kelto katastrofą, kurios metu žuvo 300 žmonių, išgyvenusiais mokiniais ir žuvusiųjų giminaičiais.

Vėliau jį sutiko entuziastingai nusiteikusi 10 000 jaunuolių minia Dangdžine, kur jis trumpai pakalbėjo angliškai, pripažindamas savo sunkumus su šia kalba.

Popiežius taip pat nuskrido į pietryčius nuo Seulo esančią Kkottongnae bendruomenę, kurią 8 deš. įkūrė katalikų kunigas ir kurioje rūpinamasi sergančiais ir neįgaliais korėjiečiais. Čia jis sustojo pasimelsti prie negimusiems kūdikiams skirto paminklo.

Tuo tarpu Kinijos valdžia negavo telegramos, kurią popiežius išsiuntė, skrisdamas virš šios šalies pakeliui į Pietų Korėją, penktadienį pranešė Vatikano atstovas Federico Lombardi.

Pontifikai skrisdami virš kurios nors šalies tradiciškai išsiunčia palaiminimą jos vyriausybei, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai popiežiui buvo leista naudotis Kinijos oro erdve.

Šis gestas yra laikomas reikšmingu, kadangi Vatikanas ir Kinija neturi jokių oficialių ryšių nuo to laiko, kai 1949 m. valdžią šalyje perėmė komunistų partija.

Manoma, kad žinutė nebuvo gauta dėl techninių nesklandumų, ir vėliau persiųsta per Italijos ambasadą Pekine, sakė Lombardi.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu