Dauguma Lietuvoje veikiančių religinių mažumų jaučia diskriminaciją, o pagrindinis jos veiksnys – Romos katalikų bažnyčia, rodo tyrimas. 2012 metais atlikta religinių mažumų bendruomenių apklausa parodė, kad 80 proc. apklaustųjų tvirtino jaučiantys diskriminaciją dėl religijos. Apklausos rezultatus pateikusi sociologė Milda Ališauskienė sakė, kad tyrime dalyvavo 17 mažų religinių bendruomenių atstovai, apklausta per 300 žmonių. Tarp jų buvo Tikėjimo žodžio, baptistų, sekmininkų, Krišnos sąmonės, septintos dienos adventistų, Naujosios kartos, senovės baltų tikėjimo ir kitų bendruomenių atstovai. Apklausa taip pat parodė, kad dauguma jų visuomenėje laikomi sektantais, o jų religinė bendruomenė – sekta. Daugiausia respondentų tvirtino, kad Romos katalikų bažnyčia yra svarbiausias religinės diskriminacijos veiksnys, taip teigė 92 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – 43 proc. – apklausos dalyvių nurodė žiniasklaidą. Sociologė atkreipė dėmesį, kad nepaisant didelio diskriminacijos masto, šiuo pagrindu mažai skundžiamasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 920 religinių bendruomenių.
Prie MMA klausimo grįš kovą
Trišalė taryba kovo pabaigoje gali grįžti prie minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo klausimo. Į antradienį vykusio Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę MMA didinimo klausimas nebuvo įtrauktas. „MMA klausimo net neturėjo būti darbotvarkėje. Kitas Trišalės tarybos posėdis numatomas kovo 24 dieną, galimai tuomet prieš šio klausimo bus grįžta“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėjas Arūnas Malinovskis. Sausio pabaigoje buvo planuojama, kad Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai iki vasario pabaigos įvertins situaciją, ar yra galimybių nuo šių metų vidurio didinti minimalią algą. Per šį laiką planuota surinkti objektyvius statistinius duomenis. A.Malinovskio teigimu, griežto termino nebuvo nustatyta. „Terminas yra tik toks, kad MMA didinti norima nuo liepos pradžios. Būtent iki to laiko turi būti priimti visi sprendimai“, – sakė ministrės patarėjas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau sakė, kad minimalios algos pakėlimas 25 eurais iki 325 eurų yra įmanomas nuo šių metų liepos. MMA nuo 2014 metų spalio 1 dienos padidėjo 10,1 euro (35 litais) iki 300 eurų (1035 litų).
Parama neįgaliųjų asociacijoms
Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti šiemet skirta per 1,2 mln. eurų, tai yra beveik 145 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindamos projektus visoje Lietuvoje neįgaliuosius vienijančios 26 asociacijos gins jų teises, organizuos įvairias konferencijas, seminarus, mokymus, renginius neįgaliųjų teisių gynimo klausimais, dalyvaus tarptautinių organizacijų veikloje, rūpinsis bendruomenėje su neįgaliaisiais dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimu. Neįgalieji, jų šeimos nariai turės galimybę dalyvauti šalies mastu organizuojamuose neįgaliųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo mokymuose, seminaruose, stovyklose, įvairiuose aktyvaus poilsio renginiuose. Ministerijos teigimu, projektus įgyvendins skėtinės neįgaliųjų asociacijos, vienijančios neįgaliuosius ar neįgaliųjų asociacijas, įgyvendinant nuolatinio pobūdžio veiklas ir teikiant paslaugas neįgaliesiems ne mažiau kaip pusėje savivaldybių arba ne mažiau kaip pusėje apskričių.
Vaikų mityba - nepilnavertė
Šiandieninė vaikų maitinimo sistema yra pasenusi ir neužtikrina augančio vaiko organizmui būtinų maisto medžiagų, taip pat menkai atitinka sveikos mitybos principus ir taisykles – taip Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys ir medikė, Inovatyvios medicinos centro doktorantė Joana Tamkevičiūtė. „Praėjusiais metais medicininių tyrimų laboratorijose atlikus vaikų kraujo tyrimus nustatyta, kad mažamečius vis dažniau kamuoja medžiagų apykaitos bei endokrininės funkcijos sutrikimai: 29 proc. jų nustatytas kalcio, natrio arba kalio trūkumas, 27 proc. – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Kas penktam tirtam vaikui buvo sutrikusi skydliaukės funkcija, o kas dešimtam – nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas. Net 83 proc. vaikų ir paauglių nustatytas vitamino D trūkumas, kuris ypač svarbus kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Ne vienas tyrimas parodė, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinio sudėtis ir energinė vertė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveikos mitybos rekomendacijų bei Lietuvos gyventojams rekomenduojamų maisto medžiagų ir energijos normų. Štai todėl turime tokią prastą ir tendencingai blogėjančią situaciją, susijusią su vaikų sveikata“, – sakė J.Tamkevičiūtė.
Bandymai pirkti Lietuvos žiniasklaidą
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė stebintis „vis akivaizdesnes“ Rusijos pastangas kurstyti informacinį karą ir skleisti savo propagandą Lietuvos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. „Pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose“, – teigiama VSD pranešime, paskelbtame departamento interneto svetainėje. Anot jo, Rusija ieško būdų, kaip prisidengiant kitose valstybėse registruotomis įmonėmis, investuoti į žiniasklaidos priemones Lietuvoje arba remti jas finansiškai ir taip daryti įtaką jų skelbiamos informacijos bei transliuojamų laidų turiniui. VSD duomenimis, užsienio valstybių atstovai, nebūtinai Rusijos, gali siūlyti Lietuvoje veikiančioms žiniasklaidos priemonėms bendradarbiauti skleidžiant Rusijai palankią informaciją, rengiant informacines kampanijas ar tiesiog spausdinant užsakomuosius rašinius. Departamento pranešime pažymima, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje.
Pasirašė susitarimą dėl NATO vadaviečių
Krašto apsaugos ministras pasirašė susitarimą, reglamentuojantį NATO tarptautinių karinių vadaviečių Lietuvoje statusą, pirmadienį pranešė ministerija. Susitarimu reglamentuojami į Lietuvą atvykstančio NATO personalo ir šeimos narių privilegijos ir imunitetai, judėjimo ir buvimo Lietuvoje, naudojimosi transporto, medicinos ir kt. paslaugomis, vietos personalo įdarbinimo ir kiti klausimai. Susitarimą pasirašė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės (SHAPE), ir Sąjungininkų pajėgų transformacijos vado vyriausiosios vadavietės (ACT) susitarimą, reglamentuojantį NATO vadaviečių Lietuvoje teisinį statusą. Susitarimas papildo 1952 m. Paryžiuje pasirašytą protokolą dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį, statuso, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. Papildomas susitarimas yra būtinas Lietuvoje jau veikiančių NATO tarptautinių vienetų statusui įtvirtinti ir sudaryti sąlygas tolesnei Lietuvos integracijai į NATO struktūras ir intensyvesniam tarptautiniam bendradarbiavimui. Susitarimą dar turės ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimas.
Atrastas naujas piliakalnis
Vasario 20-ąją – puikus atradimas Grabijoluose (Elektrėnų sav.). Ilgame šio kaimo archeologinių ir mitologinių vertybių sąraše nebuvo piliakalnio ir jį, vienas kitam padėdami, surado Neries regioninio parko darbuotojai: Karolina Tamašauskaitė, Audronė Žičkutė, Saulius Pupininkas ir Gintaras Malmiga. Grabijolų piliakalnis yra net pusšimtį metrų iškylančių stačiašlaičių Neries aukštumų kyšulyje. Spėjama, kad piliakalnis buvo įrengtas I tūkstantmetyje ir naudojamas iki II tūkstantmečio pradžios. Už 0,35 km į rytus nuo Grabijolų piliakalnio, slėnyje, būta Rytų Lietuvos pilkapių, kuriuos 1857 m. tyrinėjo grafas Konstantinas Tiškevičius. 2002 m. šalimais, Černeckių sodyboje, aptiktos brangios X a. degintinio kapo įkapės: du ietigaliai, ornamentuotomis įmovomis, kirvis ir peilis. Grabijolų piliakalnio dydis ir geografinė padėtis – iš šios vietos gerai matyti Neries tėkmė šiaurės ir rytų kryptimis – perša mintį, kad kovų su kryžiuočiais laikais tai buvo vienas iš panerio Žvalgakalnių (žvalgos, budėjimo kalnų). Labai panašus piliakalnis yra Kriveikiškyje prie Kernavės, už 4,6 km į šiaurę nuo Grabijolų.
Paskirtos meno ir kultūros premijos
Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas dvylikai kultūros atstovų ir meno kūrėjų paskyrė Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Šiais metais premijos skirtos fotomenininkui Arūnui Baltėnui, architektei Gražinai Bernotienei, muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei, dailininkui ir pedagogui Juozui Galkui, poetui Stasiui Jonauskui, aktoriui Dariui Meškauskui, kino dailininkui Algirdui Ničiui, dailės istorikei ir kritikei Laimai Surgailienei, dailės istorikei Marijai Nijolei Tumėnienei, lituanistui, bibliotekininkui Kęstučiui Urbai, teatrologei, kultūros veikėjai Irenai Veisaitei ir fortepijoniniam trio „FortVio“ (Indrei Baikštytei, Ingridai Rupaitei-Petrikienei, Povilui Jacunskui). Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Kasmet įteikiama dvylika premijų, laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 m. Premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui.
