Daugiau 
 

Rinkikų kolegija ir lemiamos valstijos

10/21/2016 Aidas
politics-1-1

Bet kuris Amerikos politikos strategas ar apžvalgininkas negali gyventi be rinkimų žemėlapio, kuris kas ketverius metus nulemia prezidento rinkimų baigtį. Kiekviena iš 50 šalies valstijų gauna tam tikrą rinkikų skaičių, priklausomai nuo jų atstovų Kongrese skaičiaus, t.y. iš esmės pagal valstijos populiaciją (Vašingtonas (DC), pvz., gauna tris rinkikų balsus). Beveik visose valstijose praktikuojama sistema „nugalėtojui atitenka viskas“ (visi rinkikų balsai atitenka daugiau gyventojų balsų surinkusiam kandidatui, jie nėra skirstomi proporcingai). Šalies mastu iš viso yra 538 rinkikų balsai, o pergalei reikia 270.

Beveik dviejuose trečdaliuose valstijų, įskaitant didžiausias, Kaliforniją ir Teksasą, rezultatas yra beveik garantuotai aiškus. Tad iš esmės kova persikelia į daugiausiai 15 valstijų, kurios turi mažiau nei 200 rinkikų balsų. Štai čia ir prasideda visas smagumas – arba rimtumas, jei esate kandidato kampanijos vadovas, bandantis numatyti, kam atiteks 29 Floridos balsai, 18 Ohajo balsų, 15 Šiaurės Karolinos balsų ar net 6 Ajovos balsai.

Dažniausiai su balsų paskirstymu siejama drama yra dirbtinai perspaudžiama. Viską lemia rinkėjų balsai, o ne valstiją atstovaujančių rinkikų skaičius. Pastarasis tampa svarbus tik tada, kai kova yra itin nuožmi, o skirtumas tarp kandidatų yra ne didesnis nei 2 procentinės dalys.

Per pastaruosius 14 rinkimų, tokių kovų buvo vos keturios: 1960 m., 1968 m., 1976 m. ir 2000 m. Paskutinioji iš šių kovų (Alas Gore’as prieš George’ą W. Bushą) buvo vieninteliai rinkimai per daugiau nei šimtmetį, kuriuose daugiau rinkėjų balsų gavęs kandidatas rinkikų kolegijos išrinktas nebuvo (kodėl ir kaip tai įvyko, diskutuojama ir nesutariama iki šiol).

Štai 2012 metais, kai Barackas Obama visuotiniuose rinkimuose nugalėjo Mittą Romney 4 procentinių punktų skirtumu (pagal naujausias apklausas, Hillary Clinton Donaldą Trumpą lenkia 5), rinkikų kolegijos balsavimo rezultatas buvo 332-206. Vadinasi, norėdamas laimėti šiuos rinkimus, Trumpas turi laimėti visose Romney palaikiusiose valstijose ir dar susižerti papildomus 64 rinkikų kolegijos balsus.

Kai kurie respublikonai iki šiol aiškina, kad Johnas F. Kennedy 1960-aisiais, kai balsų skirtumas šalies mastu buvo vos 118 000, prezidentu tapęs nebūtų, jei ne sukčiavimas Ilinojuje. Tačiau net jei jis būtų pralaimėjęs Ilinojuje, vis tiek būtų gavęs rinkikų kolegijos balsų daugumą. Tuomet kritikai pavyzdžiu ima Teksasą, kur kova buvo labai apylygė. Tačiau net kelios rinkimų tarybos (kai kurios – su respublikonų narių dauguma) ir teismai tų rinkimų rezultatus patvirtino.

1976-ųjų kova tarp Jimmy Carterio ir Geraldo Fordo bei, ypač, 1968-ųjų rinkimai, kuriuose Richardas Nixonas nugalėjo Hubertą Humphrey maždaug 500 000 balsų skirtumu, taip pat buvo labai apylygės, tačiau rinkikų kolegijos balsavimo rezultatas buvo aiškus.

Akademikai ir politikai nuolat diskutuoja dėl rinkikų kolegijos naudos. Šalininkai sako, kad taip yra pabrėžiamas mažų valstijų ir tinklinės rinkimų kampanijos vaidmuo bei gaunamas įtikinamesnis rezultatas. Kritikai aiškina, kad taip yra ignoruojami rinkėjai daugelyje valstijų, o tiesioginiai rinkimai labiau atitiktų demokratijos vertybes.

Tačiau rinkiminių kampanijų strategams reikia laikytis pozicijos, kad kova bus apylygė, ir intensyviai telkti kampanijos dėmesį į tas valstijas, kurios rezultatu yra abejojama, bei skirti daugiausiai resursų tose vietose, kurios gali garantuoti daugiausiai rinkikų balsų.

Kartais labai daug ką nulemti gali vos vienas kitas rinkėjų procentas. Štai 2012 metais, kai Barackas Obama visuotiniuose rinkimuose nugalėjo Mittą Romney 4 procentinių punktų skirtumu (pagal naujausias apklausas, Hillary Clinton Donaldą Trumpą lenkia 5), rinkikų kolegijos balsavimo rezultatas buvo 332-206. Vadinasi, norėdamas laimėti šiuos rinkimus, Trumpas turi laimėti visose Romney palaikiusiose valstijose ir dar susižerti papildomus 64 rinkikų kolegijos balsus.

Jam būtina laimėti Floridoje ir Ohajuje, nes, panašu, kad nepavyks laimėti valstijose, iki šiol laikytose lemiamomis ir neutraliomis – Virdžinijoje, Kolorade ir Pensilvanijoje. Tai reiškia, kad respublikonų kandidatui reikės laimėti tris mažesnes valstijas, kuriose, pasak apklausų, irgi vyksta nuožmi kova – Nevadą, Ajovą ir Naująjį Hampšyrą. Šioms valstijoms priklauso 16 rinkikų kolegijos balsų, kas gali sukurti lygiąsias 269-269, o tai reiškia, kad rinkimų rezultatus apspręsti tektų Atstovų rūmams – na, o ten garantuotai kiltų chaosas.

Tad tikėkimės, kad skirtumas tarp dviejų kandidatų bus didesnis nei pora procentinių punktų. Tada galėsim ketveriems metams savo rinkimų žemėlapius padėti į šalį.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu