Eurui keičiant litą, būsto paskolų palūkanos gali brangti 7,5 tūkst. banko „Swedbank“ klientų, pasiėmusių paskolas litais pagal PRIME kainodarą. Nepaisant to, kad šių klientų palūkanos bet kokiu atveju liks mažesnės arba artimos rinkos palūkanoms, o PRIME kainodarai neprieštaravo ekspertai, Lietuvoje dėl to kilo didžiulis triukšmas. Tarp didžiausių „Swedbank“ kainodaros kritikų – ir premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas.
„Tai, ką išdėstysiu, nebūtinai yra premjero ir visos Vyriausybės pozicija“, – taip savo pasisakymą spaudos konferencijos metu pradėjo premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas. Jis taip pat pabrėžė, kad jau ketverius metus nėra „Swedbank“ klientas.
„Swedbank“ būsto paskolų kainodara PRIME buvo pasiūlyta rinkai visose trijose Baltijos šalyse 2010 m. rudenį. PRIME kainodara apima tris dedamąsias dalis: 1) būsto paskolos palūkanų maržą ir dvi kintamąsias, tai yra 2) palūkanų bazę (VILIBOR arba EURIBOR) ir 3) šalies ekonomikos rodiklį (ŠER).
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė skaičiuoja, kad 150 tūkst. litų paskola (vidutinis paskolos dydis) per metus klientui brangs 1,5 tūkst. Lt. Dėl PRIME kainodaros „Swedbank“ galėjo klientams pasiūlyti itin patrauklias palūkanas, kurios daliai klientų ir šiuo metu yra mažesnės už rinkos vidurkį.
„Swedbank“ paaiškino, kad nuo sausio pirmosios palūkanų bazė PRIME litais keičiama į PRIME eurais. Tai reiškia, kad būsto paskolos palūkanų marža nesikeis; palūkanų bazė, kuri yra išreikšta VILIBOR reikšme, bus pakeista į EURIBOR; šalies ekonomikos rodiklis litais taps šalies ekonomikos rodikliu eurais.
Prieš euro pasikeitimą „Swedbank“ savo klientams išplatino laišką, kuriame pranešama apie kainodaros pasikeitimą, dėl kurio litais pagal PRIME kainodarą paimtos paskolos brangs procentu. Tačiau bus taikomas dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu realus palūkanų augimas sieks 0,2 proc.
100 mln. Lt – tiek dėl paskolų palūkanų padidinimo gali uždirbti „Swedbank“, spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Jis priminė memorandumą, kurį pasirašę ūkio subjektai įsipareigojo nedidinti prekių ir paslaugų kainos dėl euro įvedimo.
„Nė vienas ūkio subjektas negali didinti prekių ir paslaugų kainos. Yra teisinis mechanizmas, kuris tarsi apsaugotų vartotojus nuo piktnaudžiavimo. Tačiau tai yra ir moralinis dokumentas – memorandumas, moralinis įsipareigojimas, kad ūkio subjektai sąmoningai ar per klaidą nepadidintų kainų. Dokumentą pasirašė ir „Swedbank“ vadovas. Įdomu, kad viena iš moralinį dokumentą pasirašiusių pusių – „Swedbank“ – didina palūkanų normas“, – kalbėjo D.Arlauskas.
ŠER rodiklį litais keičiantis ŠER rodiklis eurais apskaičiuojant pagal sutartyje numatytą metodiką yra didesnis. „Swedbank“ aiškina, kodėl taip yra.
„Apskaičiuojant ŠER litais dalis su vidine šalies ekonomikos situacija susijusių rizikų nebuvo traukiamos į skaičiavimą, nes jos ir taip atsispindėjo aukštesniame Vilibor palūkanų lygyje. VILIBOR pakeitus EURIBOR, apskaičiuojant ŠER rodiklį eurais šiame rodiklyje prisideda rizikos, anksčiau iš dalies atspindėtos VILIBOR. Tačiau ir tokiu atveju bendra palūkanų norma paskolą paėmusiems žmonėms išlieka žemesnė nei rinkos vidurkis“, – aiškina bankas.
„Tikimasi, kad po euro įvedimo artimoje perspektyvoje Lietuvos tarptautinis skolinimosi reitingas („Moody‘s“) gerės, o tai turės teigiamos įtakos ekonomikos rodiklių gerėjimui ir taip pat padės išvengti pastebimo palūkanų normos didėjimo“, – skelbia bankas.
„Dar kartą raginu „Swedbank“ vienašališkai atšaukti sutarties punktą, dėl kurio klientams, įvedus eurą, didėtų palūkanos, ir apie tai pranešti visiems savo klientams, sudariusiems būsto paskolas su PRIME kainodara litais“, – ketvirtadienį sakė S.Jakeliūnas.
„Esu giliai įsitikinęs, kad tokiais veiksmais, kurių kol kas nesugeba arba nenori sustabdyti Lietuvos bankas, „Swedbank“ diskredituoja euro įvedimo procesą Lietuvoje ir pažeidžia savo klientų teises. Manau, kad šis bankas, kuriam to pats galimai to nesuvokdamas padeda Lietuvos bankas, siekia privilegijuoto statuso tarp visų kitų šalies verslo įmonių, kurioms draudžiama didinti kainas dėl euro įvedimo“, – sakė S.Jakeliūnas.
D.Arlauskas minėjo, kad, jeigu „Swedbank“ neatšauks sprendimo didinti paskolų palūkanas, gali būti kreipiamasi į teismą. Teisminiam ginčui pagrindą mato ir advokatas Gytis Kuncevičius.
„Pakankamas teisinis pagrindas formuluoti prielaidą, kad jeigu bankas taisys tokias sąlygas, bus pažeisti euro įvedimą reglamentuojantys įstatymai ir vartotojų teisės. Mes abejojame, kad žmogus 2010 metais, žinodamas, kad bus įvestas euras, sąmoningai pasirinko tokį produktą, kuris pabrangs dėl euro įvedimo. Mums kyla pagrįstų teisinių abejonių, ar tokios sąlygos yra sąžiningos“, – sakė advokatas.
Ieškinį teismui galėtų teikti Lietuvos bankų klientų asociacija, surinkusi pakankamą nepatenkintų banko klientų skaičių.
