Misija palaikyti lietuvybę ir kylančius iššūkius
2022-ieji LR Seimo paskelbti Lietuvos jaunimo metais. Europos Komisija šiuos metus taip pat paskelbė Europos jaunimo metais. Šia proga pakalbinome Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininką Rimvydą Rubavičių. Jis papasakojo, kokie tikslai vienija visame pasaulyje išsibarsčiusius tautiečius ir kokių iššūkių kyla.

Aukštai Kolorado kalnuose įsikūręs vienuolis iš Lietuvos – apie atsiskyrėlio gyvenimą ir gimtinės ilgesį
Patekti pas JAV gyvenantį brolį Pranciškų net ir pavasariui įpusėjus nėra taip paprasta. Atsiskyrėlis lietuvis vienuolis įsikūręs aukštai Kolorado valstijos kalnuose. Jo trobelė stovi dviejų kilometrų aukštyje, kur sniegas ilgai nenutirpsta. Brolis batams įsigijo specialias grandines, kitaip kelionė apledėjusiais keliais gali baigtis ir nelaimingai.  

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kviečia studijuoti Lietuvoje!
 Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) džiaugiasi galėdamas pranešti apie naujos bakalauro studijų programos anglų kalba, „Politics of Global Challenges“, pradžią jau šį rudenį.

Lietuviškas paveldas ir lietuvybės pėdsakai Japonijoje
Tekančios saulės šalis – taip kartais yra vadinama Japonija, kurioje dažnas iš mūsų svajojame bent kartą gyvenime paviešėti. O joje jau apsilankę sako, jog Japonija svaigina, tai – visai kitas pasaulis, erdvė, kerinti ir įdomi. Tai šalis, turinti per 125 milijonus gyventojų. Kraštas, tolimas Lietuvai ne tik geografine, bet ir kultūrine, mentaliteto prasme.

Įgalinti pasaulio lietuviai – gynybiniai pajėgumai Lietuvai
Po pasaulį pasklidusi ir įgalinta, pilietybės ryšiais susieta diaspora tampa valstybės išgyvenimo viltimi net ir juodžiausių scenarijų atveju. Tai žinome iš pusę amžiaus trukusios laisvės bylos. Tai matome dabar. Todėl Lietuvos valstybė turėtų branginti ir puoselėti santykį su savo žmonėmis, siekiančiais išlaikyti jį per pilietybės ryšį net ir globaliame šių dienų pasaulyje.

Koks likimas ištiks lietuvių kalbą emigracijoje?
Prieš porą metų UNESCO paskelbė, kad po 80 metų iš beveik 6000 dabar pasaulyje vartojamų kalbų ir jų dialektų bus išnykę daugiau nei pusė. Prieš 5 metus į nykstančių kalbų raudonąją knygą buvo įtrauktos 2465 kalbos. Lietuvių kalbos dar nėra nykstančiųjų sąraše, bet jos vartojimas mažėja. Nuogąstaujama, kad mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius verčia po truputį nykti ir lietuvių kalbą. Bijoma, kad emigracijoje ji išnyks jau trečioje–ketvirtoje dabartinių emigrantų kartoje. Vilniaus universiteto mokslininkus labiau jaudina didžiulio masto emigracija, o joje vykstančius su kalba susijusius procesus jie vadina natūraliais.

Pasaulio lietuviai išradingai mini Vasario 16-ąją
Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, pasaulio lietuviai nepamiršo susivienyti ir paminėti svarbios progos. Skirtingose šalyse gyvenantys tautiečiai ne tik rinkosi giedoti tautiškos giesmės, bet ir organizavo įvairiausius šiai progai skirtus renginius, siuntė linkėjimus į Tėvynę.

Išeivija – kaip pokyčių Lietuvoje impulsas
Šiuolaikinės emigracijos banga, nors palengva ir silpnėjanti, sukėlusi daugybę demografinių, ekonominių ir socialinių iššūkių, demonstruoja ir kitą emigracijos reiškinio pusę, apie kurią kalbama vis dažniau, – grįžtamąją migraciją. Ji skatinama valstybiniu lygiu, o žiniasklaida kuria grįžimo – kaip pozityvaus ir sektino reiškinio – įvaizdį.

Registracija į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes
Užsienio lietuvių organizacijos, sporto klubai ir Lietuvos sporto organizacijos kviečiamos registruotis į 2022 m. liepos 14–17 dienomis Druskininkuose vyksiančias XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Registruoti savo komandas į žaidynes gali organizacijos (individualios paraiškos nepriimamos).

Pasaulinė cepelinų diena
JAV Lietuvių Bendruomenė kviečia 2022 m. vasario 13 d., sekmadienį, visus JAV lietuvius švęsti Pasaulinę cepelinų dieną: - Susirinkime su draugais, pažįstamais savo bendruomenėse ar svetinguose namuose;  - Virkime ir vaišinkimės skaniais cepelinais; - Žiūrėkime Super Bowl varžybas; - Būkime dosnūs – pavaišinkime cepelinais vienišus, negalinčius prie jūsų prisijungti žmones; - Dalyvaukime konkurse.

Ką reikia žinoti vardą keisti norintiems užsienio lietuviams?
Antradienį Seime nutarta, kad rašant asmenvardžius oficialiuose lietuviškuose dokumentuose bus galima vartoti raides w, x ir q. Kas žinotina vardus norintiems pasikeisti užsienio lietuviams?

Nauja užsienio lietuvių iniciatyva – jėgas išmėgins protų kovose
Aštuoni dalyviai iš skirtingų pasaulio šalių, septynios tiesioginės transliacijos ir finalinė kova Vasario 16-ąją. Laimėtojui – globalaus pilietiškumo užtaisą simbolizuojantis prizas. Tokiu konceptu startuoja pirmoji Lietuvos istorijoje pasaulio lietuvių protų kova „Lietuvos protų k(L)ubas“.