Warrenas Buffettasv
Savo visų laukiamame kasmetiniame laiške akcininkams, Warrenas Buffettas, „Berkshire Hathaway“ pirmininkas ir vadovas, pasidžiaugė savo auksinėmis vadovavimo kompanijai metinėms ir užsiminė apie galimą įpėdinį, pabrėždamas, kad lytis nėra tai nulemsiantis faktorius.
„Omahos orakulu“ vadinamas legendinis investuotojas taip pat teigiamai įvertino JAV ekonomiką ir sukritikavo „pesimizmo šauklius“.
Kalbėdamas apie 2014-uosius, Buffettas pranešė, kad vienai akcijai tenkanti kompanijos, kurią jis nusipirko 1965 m., vertė išaugo nuo $19 iki $146,186, o grynasis kompanijos pelnas išaugo $18,3 mlrd. 84 metų amžiaus milijardierius taip pat paaiškino, kaip „Berkshire“ bėgant metams keitėsi. Jeigu anksčiau kompanija buvo tik investicijų variklis, tai dabar ji užsiima įmonių pirkimu ir jų valdymu – ir tokia evoliucija, jo teigimu, yra būtent tai, kas ir turėtų įvykti.
„Neįprasta, bet neišvengiama išvada, kurią galima padaryti iš pastarųjų penkiasdešimties metų veiklos, yra ta, kad kur kas saugiau investuoti į diversifikuotą amerikietiškų įmonių rinkinį nei į vertybinius popierius“, - aiškino Buffettas.
Tuo tarpu visus dominančią savo įpėdinio temą Buffettas palietė nežymiai. Kalbėdamas apie „Berkshire“ ateitį, jis neįvardino nė vieno galimo kandidato vardu, bet pasakė, kad jis ir kompanijos taryba mano turinti „tinkamą žmogų, kuris pakeistų mane kaip vadovas – įpėdinį, pasirengusį perimti darbą jau kitą dieną, kai aš mirsiu ar pasitrauksiu“, rašė jis.
„Tam tikrais svarbiais atžvilgiais, šis žmogus šį darbą dirbs geriau, negu aš“, - pažymėjo Buffettas, kuris taip pat sakė, kad esminis „Berkshire“ vadovo bruožas yra „charakteris“ – toks, kuris būtų „kovojantis už kompaniją, o ne už save“.
O tada jis nustebino savo lojaliausius skaitytojus: „Aš naudoju vyriškus įvardžius, kad išvengčiau nerangios kalbos, bet lytis niekuomet neturėtų lemti, kas taps vadovu.“
Kalbant apie 2014 m. rezultatus, Buffettas ypač optimistiškai įvertino darbą tos didžiausios savo ne draudimo įmonių grupės, kurią jis pavadino kompanijos „galinguoju penketu“. Ši grupė, pastebėjo jis, 2014 m. uždirbo rekordinį $12,4 mlrd. pelną neatskaičius mokesčių - $1,6 mlrd. daugiau nei 2013-aisiais. „Šventojoje grupėje“, kaip ją pavadino jis, yra „Berkshire Hathaway Energy“ (anksčiau „MidAmerican Energy“), BNSF, IMC, „Lubrizol“ bei „Marmon“. Vienintelė dėmelė reputacijoje, rašė jis, buvo BNSF, antras pagal dydį krovinių gabenimo tinklas Šiaurės Amerikoje.
„Per šiuos metus, BNSF nuvylė daugybę savo klientų, - sakė jis. – Tie krovinių siuntėjai pasikliauja mumis, ir paslaugų trikdžiai gali smarkiai pakenkti jų verslams.“
Kad išspręstų šią problemą, „Berkshire“ šiemet skirs $6 mlrd. šiai įmonei bei naujai įrangai, sakė Buffettas – kone 50 proc. daugiau nei bet kuriam kitam projektui.
Milijardierius taip pat prisiėmė kaltę dėl pernelyg lėto atsiskyrimo nuo Britanijoje veikiančio maisto produktų ir kitų prekių mažmenininko „Tesco“.
„Man gėda pranešti, bet atidus investuotojas būtų pardavęs „Tesco“ akcijas anksčiau, - rašė jis. – Aš padariau didelę klaidą, gaišdamas laiką su šia investicija.“
Jo teigimu, „Tesco“ problemos su sutarčių sudarymu ir buhalterija mėnuo po mėnesio vis didėjo, kol jis rinkosi „nykščio čiulpimą“ vietoje akcijų pardavimo.
„Verslo pasaulyje, blogos naujienos neretai atsiranda viena po kitos: pirma savo virtuvėje pamatai tarakoną, o po kelių dienų susipažįsti ir su jo giminaičiais“, - sakė jis.
Šis išmėginimas, Buffetto teigimu, kainavo $444 mln. nuostolių atskaičius mokesčius, arba penktadalį 1 proc. „Berkshire“ grynojo pelno. Kai jis pardavė savo akcijas, „Tesco“ pasamdė naują vadovybę, „ir mes jiems linkime visokeriopos sėkmės“, su optimizmu pažymėjo jis.
Laiške tradiciškai nukrypdamas į investavimo užkaborius, jis sukritikavo investicijų bankininkus, ypatingai tuos, kurie skatina klientus pirkti viešąsias akcines bendroves už papildomą mokestį, argumentuodami tai potencialu, kuriuo gali pasinaudoti nauja vadovybė. Tai buvo viena iš vos kelių pesimistinių gaidelių laiške, kupiname optimizmo apie Amerikos ekonomiką.
„Mano tėvai 1930-aisiais niekuomet nebūtų nė svajoję apie pasaulį, kurį pamatys jų sūnus, - rašė jis. – Nors pesimizmo šaukliai be sustojimo vapalioja apie Amerikos problemas, nesu sutikęs nė vieno, kuris norėtų emigruoti (nors ir žinau kelis, kuriems su džiaugsmu nupirkčiau vienapusį bilietą).“
