Lietuvoje nuvilnijo ne viena krizė, kataklizmas, kai kas pasakytų – katastrofa. Pergyvenome pandemiją, susitvarkėme su hibridiniu antpuoliu prie rytinės sienos, išmokome ruoštis karui ir kariauti. Paskutinė krizė – pernai rugsėjį kilusi panika dėl infliacijos, baiminantis verslų griūties ir vis baksnojant valdžią, nors kainų šokas buvo ne vietinio pobūdžio, o pasaulinis.

Prieš 70 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose valstybiniu lygiu buvo plačiai tirta komunistinės SSRS įvykdyta Baltijos valstybių okupacija 1940 m. ir jos aplinkybės. Tyrimas įgavo tarptautinį mastą. Darbą atliko kongresmeno Charles J. Kersteno vadovaujama komisija. Komisijos darbo svarbą Lietuvos laisvės bylai aukštai įvertino JAV politologas prof. Vytautas Vardys, pažymėdamas, kad JAV Kongresas pirmą kartą istorijoje ėmėsi nagrinėti Lietuvos okupaciją, tuo suteikdamas jai oficialios svarbos ir plataus išgarsinimo. JAV įsikūrusios tautinės grupės pirmą kartą turėjo progą dalyvauti kongresiniame pavergtų tautų klausimo svarstyme. Kongreso darbas padėjo auklėjamai veikti viešąją JAV nuomonę pavergtiems kraštams palankia prasme, buvo stiprus JAV užsienio politikos įrankis psichologiniame kare prieš komunistinę SSRS. Visa tai buvo padaryta Amerikos lietuvių tarybos (toliau – ALT), kaip autoritetingiausios organizacijos, veikėjų iniciatyva.

Jau netrukus Paryžiuje atsiras Lietuvos sodai – tai bus pirmoji vieta Prancūzijos sostinėje, kurios pavadinime bus žodis Lietuva. Būsimasis skveras – simbolinėje vietoje, kitapus gatvės buvo tarpukario Lietuvos ambasada, okupavę Lietuvą, ją užgrobė sovietai.

Naujausiame pasauliniame startuolių „StartupBlink“ indekse Lietuvos didmiesčiai gerokai šoktelėjo į viršų, o Kaunas ir Vilnius pateko į 200-uką. Lietuva bendrame sąraše užima 17-ą vietą, Europos Sąjungoje – 9-ą vietą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neabejoja, kad šis indeksas tik patvirtina, jog Lietuva turi vieną greičiausiai augančių startuolių ekosistemų.  

Viena didžiausių artėjančio Vilniaus NATO viršūnių susitikimo intrigų yra klausimas, ar Volodymyrui Zelenskiui bus parodytos atviros NATO durys, kurių jis sako negalintis rasti. Kita didžiausia intriga – ar Aljanso sąjungininkėms pavyks susitarti, kad kiekviena šalis nustatytų 2 procentų grindis gynybai.

Pastaruoju metu Rusija sutelkė dėmesį į bemaž kasdienes atakas prieš Ukrainos sostinę, bombarduoja Kyjivą raketomis ir dronais ankstyvomis ryto valandomis ir net šviesiu paros metu.

Gegužės 20 d. Miuncheno centrinėje aikštėje Marienplatz, prie pat miesto rotušės, vyko tūkstantinė demonstracija, kurios metu Vokietijos visuomenei buvo pristatytas rusų okupantų apšaudytas greitosios pagalbos automobilis iš Charkivo – rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje iš arti. Greitoji stovėjo Kijeve, Vilniuje, o dabar atgabenta į Miuncheną.

Šiaulių rajone, Naisiuose įteikta Zigmo Gėlė-Gaidamavičiaus literatūrinė premija. Už pirmąją poezijos knygą skiriama premija įteikta poetei Birutei Grašytei-Black už pernai išleistą eilėraščių rinkinį „Sumokėjau alyvmedžio lapais“. JAV gyvenanti poetė pasakoja, kad jos knygoje ryškūs prisiminimai apie gimtine – Grašių kaimą Utenos rajone, ir vaikystę. Eilėraščių knyga pernai pelnė pirmąją vietą Rašytojų sąjungos leidyklos įsteigtame „Pirmosios knygos“ konkurse.

LR Seimui paskelbus pilietybės išsaugojimo referendumą, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke teigia, kad pagaliau buvo žengtas žingsnis spręsti seną problemą. „Sveikiname Lietuvos Respublikos Seimą tokia balsų dauguma apsisprendus. Taip tam tikra prasme išreiškiamas noras spręsti seną problemą. Dabar svarbiausias žingsnis bus  išsamiai ir intensyviai informuoti piliečius apie tai, ką jie spręs kitų metų gegužės 12 dieną“, – sako D. Henke.

Jau birželio 7–8 d. Čikagoje Union League konferencijų centre vyks Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumas, subursiantis Lietuvos ir Šiaurės Amerikos politikus, verslo ryšių skatinimo institucijų ir asociacijų atstovus, verslininkus, jau dirbančius abiejose Atlanto pusėse ir besidominčius tokiomis galimybėmis, Lietuvos diasporos profesionalus, kurių tikslas prisidėti prie Lietuvos ekonominio augimo.

Ilinojaus prokuratūra užbaigė penkerius metus trukusį tyrimą dėl katalikų dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus ir paskelbė beveik 700 puslapių ataskaitą, kuri atskleidė, kad problema yra daug didesnė, nei bažnyčia pripažino 2018 metais, kai valstija pirmą kartą ėmėsi šios bylos.

Ateinančiais fiskaliniais metais Ilinojaus programa, suteikianti sveikatos priežiūra ne piliečiams, įskaitant nelegalius imigrantus, valstijai kainuos $1.1 milijardo, šią savaitę pranešė atsakingi asmenys. Tai yra milžiniškas šuolis į viršų nuo iki šiol planuotų $220 milijonų.