Rusijos politikas siūlo „denacifikuoti“ ir Baltijos šalis, Lenkiją
Praėjusią savaitę Maskvos tarybai priklausantis komunistų partijos politikas Sergejus Savostianovas pareiškė, kad po Ukrainos, Rusija turi „denacifikuoti“ dar 6 valstybės: Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Moldovą ir Kazachstaną.

Bosnijos kare prievartavimus ir kankinimus patyrusios moterys ragina ukrainietes fiksuoti viską
Nusreta Sivac jau keletą dešimtmečių pasakoja siaubingus epizodus karo, kurį didžioji dalis Europos stengiasi pamiršti. Kartu su dešimtimis kitų moterų vienoje iš liūdnai pagarsėjusių Prijedoro koncentracijos stovyklų, kurioms 1992–1995 m. Bosnijos karo pradžioje vadovavo etniniai serbai, kalėjusi moteris davė parodymus Hagoje vykusiame procese ir vis dar dalyvauja tebesitęsiančiuose karo nusikaltimų teismuose savo gimtojoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Ar tikrai Jungtinės Valstijos Rusijai „pavyzdį parodė“?
„Aš, žinoma, palaikau Ukrainą, tačiau Rusija seka JAV invazijos į Iraką schema“, „Kodėl tarptautinės teisės Vakarai paiso tik tada, kai tai jiems yra palanku?“, „Tarptautinę tvarką pirma sulaužė JAV, dar 2003 m.“. Tokių ir panašių komentarų nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios galima išgirsti vis daugiau. Kai kurie iš jų nuoširdžiai kelia teisingumo klausimą, nors galiausiai didžiąja dalimi atkartoja oficialų Rusijos naratyvą.

Rusijai nusitaikė ir į Uždniestrę?
Separatistiniame Uždniestrės regione, vietos pareigūnų teigimu, įvyko keli išpuoliai. Per dvi dienas čia įvykdyti trys išpuoliai prieš saugumo pajėgų pastatą ir radijo retransliavimo stotis. Moldovos prezidentė šaukia skubų Saugumo tarybos posėdį, regiono keliuose kuriame patikros punktai, atšauktas gegužės 9-osios paradas, įvestas nuotolinis vaikų mokymas. Baiminamasi, kad tai Maskvos provokacijos, kuriomis siekiama skleisti chaosą. Trumpai paaiškiname, kas vyksta Uždniestrėje.

Karinės išlaidos pasaulyje 2021-aisiais pasiekė visų laikų rekordą
Pasaulio karinės išlaidos antraisiais COVID-19 pandemijos metais – 2021-aisiais – buvo realiai 0,7 proc. didesnės nei užpernai – 2,113 trln. JAV dolerių. Tai buvo septinti iš eilės karinių išlaidų augimo metai, o pernai pasiekė rekordinę sumą, pirmadienį paskelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).

Neramumai prie garsiosios Al Aksos mečetės Jeruzalėje
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas sekmadienį pareiškė, kad Izraelis yra „pasiryžęs“ išlaikyti žydams ir musulmonams švento komplekso Jeruzalės senamiestyje status quo. Al Aksos mečetės kompleksas, žydų vadinamas Šventyklos kalnu, pastaruoju metu atsidūrė smurto bangos centre.

Japonija priminė Rusijos „neteisėtai okupuotas“ Kurilų salas
Japonija penktadienį pirmą kartą po beveik dvidešimties metų prakalbo apie Rusijos „neteisėtai okupuotas“ jos keturias salas, karui Ukrainoje apkartinus abiejų šalių santykius. Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo taip ir nepasirašė taikos sutarties, tebesitęsiant ginčui dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.

Ką planuoja Rusija savo pergalės atveju?
Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapyje paskelbtas Timofejaus Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turi padaryti su Ukraina“ sukėlė šoką ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje. Jame atvirai dėstoma, kaip turi būti sugriauta nepriklausoma valstybė, uždraustas jos pavadinimas, išžudyta šalies vadovybė, o pavergta visuomenė – perauklėta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis straipsnis yra dar vienas įrodymas Hagos tribunolui, kad Rusija Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus.

Branduolinio ginklo lagaminai: kaip jie aktyvuojami?
Kol kas branduolinis ginklas buvo panaudotas vienintelį kartą, kai Jungtinės Valstijos siekė priversti Japoniją kapituliuoti Antrajame pasauliniame kare. Tačiau vos užpuolęs Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas demonstratyviai įsakė savo karo vadams aktyvuoti strategines branduolines pajėgas, o Rusijai įklimpus kare, prezidento atstovas pakartojo tai, kas parašyta nacionalinio saugumo strategijoje – branduolinis ginklas gali būti panaudotas, jei Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

Karas vietoj darbo
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma rusų palaiko prezidento Vladimiro Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą, ir Lora save taip pat priskyrė šiai daugumai. 55 metų dviejų vaikų motina iš Rusijos Tatarstano regiono sostinės Kazanės kovo pradžioje „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė, kad Rusija tik ginasi.

Derybos nepriartino taikos: viskas spręsis mūšio lauke
Trečiadienį Kremlius sumenkino viltis dėl proveržio po Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybų, dieną anksčiau vykusių Stambule. Ukrainos pusė taip pat yra įsitikinusi, jog tolimesnė karo eiga spręsis ne prie derybų stalo, o kovos lauke. „Negalime teigti, kad būta ko nors perspektyvaus ar kokių nors proveržių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „pozityviai“ vertina tai, jog Kijevas pradėjo raštu dėstyti savo reikalavimus.

Po Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų Stambule
Stambule antradienį įvyko naujas Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas. Po derybų Ukrainos parlamentaras ir delegacijos narys Davidas Arachmija pažymėjo, kad pirmoji pergalė yra derybų formato perkėlimas iš Baltarusijos į Turkiją, kurią Ukraina laiko viena iš saugumo garantijas galinčių teikti šalių.