Vladimiras Putinas, šokdinantis Europą
Praėjusios savaitės akiratyje - Europą šokdinantis Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šokdinantis ne vien todėl, jog Austrijoje dalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneisl (Karina Kneissl) vestuvėse ir pašoko vieną šokį su nuotaka. Šokdinantis ir todėl, jog praktiškoji Europa nenori apsieiti be pigių „Gazprom“ dujų. Ir šie praktiškieji interesai, jei ne vairuoja, tai bent gerokai veikia valstybių vadovų politinę elgseną. Tik, aišku, ne Lietuvos.

Jei ne D. Kreivys ir A. Kubilius, investicijų nepritrauktume
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas ir kiti aukšti valstybės pareigūnai neseniai dalyvavo naujo fabriko statybos iškilmėse bei džiaugėsi investicijomis Akmenėje. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje sparčiai gausėjo užsienio, o ir Lietuvos, įmonių, kurios kuria arba plečia veiklą Lietuvoje. Tuo šiandien galime džiaugtis todėl, kad prieš 7–8 metus valstybė tinkamai ėmėsi vykdyti investicijų pritraukimo politiką.

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos
2018 m. liepos 14 d. Būdami Lietuvos valstybės patriotai, pripažįstantys teisinės valstybės idealą, jaučiame pareigą pasidalyti savo abejonėmis dėl Lietuvos pilietės Neringos Venckienės ekstradicijos bylos. Gyvename Lietuvoje ir visą laiką – nuo 2009 m. iki dabar – sekėme pedofilijos bylos vystymąsi. Mes liudijame: pedofilijos byla buvo ištirta neskaidriai, šališkai, nusižengiant esminiams teisinės valstybės principams. Nė viena mirtis ar nužudymas šioje byloje nėra ištirti. Du pagrindiniai veikėjai – Andrius Ūsas ir Drąsius Kedys – rasti mirę įtartinomis aplinkybėmis. 2012 m. gegužės 17 d. Deimantės Kedytės paėmimas buvo šiurkštus prievartos aktas – tuo JAV Kongreso nariai gali įsitikinti ir patys [1] [2] [3]. Mergaitė yra padaryta valstybės paslaptimi ir pradanginta nežinia kur, jos seneliams ir kitiems artimiesiems atimta bet kokia teisė net sužinoti apie jos būklę, nekalbant apie pasimatymą su ja. Visuomeninė komisija, sudaryta iš valstybei nusipelniusių teisininkų, 2012 m. birželio 27 d. konstatavo eilę Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Konstitucijos pažeidimų paimant mergaitę iš N. Venckienės namų[4]. Valstybė šioje byloje sulaužė socialinį kontraktą su visuomene ir prievarta įtvirtino savo versiją. Ja remiantis iki dabar yra persekiojami eiliniai žmonės, kurie maldomis ir Lietuvos himnu reikalavo skaidrumo ir teisingumo. Neringos Venckienės persekiojimas yra tos prievartos dalis. Vien ta aplinkybė, kad N.Venckienės, kaip Parlamento narės, imunitetas atimtas 2013 m. balandžio 9 d. pagal įrodymą – minėto šturmo 2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašą, kurį Generalinė prokuratūra atsisakė pateikti Parlamento nariams. Todėl mes vertiname Lietuvos institucijų prašymą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos kaip politinio susidorojimo tąsą. Visos aplinkybės rodo, kad nešališko teismo Neringa Venckienė Lietuvoje nesulauks. Mes sutinkame su mūsų valstybės Nepriklausomybės sąjūdžio lyderio Vytauto Landsbergio žodžiais, kad šioje byloje regėjome „teisingumą be žmogaus“. Išreiškiame nepasitikėjimą šią bylą tyrusiomis ir prievartą naudojusiomis valstybės institucijomis. Nenorime, kad pasikartotų neteisėto baudžiamojo persekiojimo atvejis po to, kai JAV Teismas kartą jau atsisakė išduoti Lietuvai Šarūną Paberalių (2011m.) [5]. Ir stojame amerikiečių nacijos lyderio Thomas Jeffersono išsakyto principo pusėje: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“. Pritariame ir patvirtiname JAV kongresmenų Chris Smith ir Randy Huldgren iškeltas abejones ir raginame suteikti Neringai Venckienei politinį prieglobstį Jungtinėse Valstijose. Pasirašo: kunigas Robertas Grigas, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjassesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, antisovietinė disidentė, Nacionalinės Laisvės premijos 2017 m. laureatė, žmogaus teisių gynėjaAntanas Terleckas, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, Nacionalinės Laisvės premijos 2012 m. laureatas, žmogaus teisių gynėjasPetras Plumpa, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjasAlgirdas Endriukaitis, politinis kalinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (1990m. kovo 11d.), Seimo narys (1992–1996)Vidmantė Jasukaitytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė (1990 m. kovo 11 d.)Zita Šličytė, socialinių mokslų daktarė (teisė), Atkuriamojo Seimo (1990–1992) deputatė, Seimo narė (1992–1996), Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurtui Garliavoje ištirti narėNaglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2011–2016, 2016–iki dabar)Algimantas Matulevičius, ekonomikos mokslų daktaras, buvęs ministras, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo (2004–2008, 2008–2012) narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (2006–2008) pirmininkasGintaras Songaila, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2008–2012)Vytautas Matulevičius, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016) Jonas Varkala, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016) Valdas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016) Saulius Stoma, rašytojas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2008–2012) Linas V. Medelis, publicistas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvisArūnas Eigirdas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvisLaima Bloznelytė-Plėšnienė, habilituota medicinos mokslų daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatėAntanas Andrijauskas, akademikas, profesorius, habilituotas daktarasKamilė-Laimutė Bloznelienė, habilituota medicinos mokslų daktarė, Valstybinės premijos laureatėKrescencijus Stoškus, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras. Vytautas Rubavičius, rašytojas, humanitarinių mokslų daktarasRasa Čepaitienė, prof. humanitarinių mokslų daktarė Albinas Plėšnys, filosofas, prof. humanitarinių m. daktarasVioleta Milvydienė, Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentėJūratė Laučiūtė, humanitarinių mokslų daktarėAndrius Švarplys, socialinių mokslų daktaras Antanas Ciūnys, technikos mokslų daktarasLiudvikas Jakimavičius, rašytojas Gediminas Storpirštis, aktorius, dainų autorius, Vilniaus miesto tarybos narys Jolanta Miškinytė, žurnalistė Irena Vasinauskaitė, žurnalistė Ligita Juknevičiūtė, TV žurnalistė Juozas Valiušaitis, fotodailininkasFeliksas Bajoras, kompozitoriusRimantė Valiukaitė, aktorėValdas Vižinis, aktoriusRamutė Bingelienė, internetinio portalo Tiesos.lt redaktorėJoana Noreikaitė, skulptorė Ramūnas Cicėnas, režisieriusAlgimantas Zolubas, publicistas, žurnalo „Varpas“ redaktoriusAlgimantas Rusteika, publicistasLinas Šalna, pedagogas, kompozitoriusSaulius Dambrauskas, advokatas * * * Human Rights Defenders’ and Lithuanian Parliament Members’Open Letter to Members of the United States Congress Regarding the Extradition Case of Neringa Venckiene 07/14/2018 As patriots of Lithuania, who recognize the ideal of a state under the rule of law, we feel obligated to share our doubts regarding the extradition case of Lithuanian judge, Neringa Venckiene. We live in Lithuania and the whole time – since 2009, until now – we have been following the development of the pedophilia case, and we testify that the investigation of the case was negligent, biased, and in violation of the principles of the rule of law. Not a single death or murder has been investigated in this case. The two principal figures in the case, Andrius Usas and Drasius Kedys, were found dead under suspicious circumstances. On May 17th, 2012, the taking of Deimante Kedyte, the key child in the pedophilia case who Neringa Venckiene wanted to protect, was a flagrant act of coercion [1] [2] [3].  The girl has been turned into a secret of the state. Her grandparents and other relatives are deprived of any right to know her condition, let alone see her. A Public Commission composed of well-recognized lawyers, on June 27th, 2012, found a number of violations of the Constitution of Lithuania, as well as the United Nations Convention on the Rights of the Child, during the girl’s transfer from the home of N. Venckiene[4].  In this case, the state broke the social contract with the People and enforced its version by means of coercion To this day, ordinary people are being persecuted, and they only asked for transparency and justice in the case by praying and singing the Lithuanian anthem. The persecution of Neringa Venckiene is part of that coercion. As a Member of Parliament, N. Venckiene was deprived of her parliamentary immunity on April 9th, 2013 based on the secret recording of the police operation on May 17th, which the prosecutor refused to provide to the Parliament. Therefore, our evaluation of the request of the Lithuanian authorities for the extradition of Neringa Venckiene is that it is a continuation of the political crackdown. All the facts indicate that Neringa Venckiene will not receive a fair and unbiased trial in Lithuania. We agree with the words of the leader of the Independence Movement of our country, Vytautas Landsbergis, that in this case we saw “justice without humanity.“ We do not trust the state institutions that investigated the case and used coercion. Our expectation is that such an illegal criminal prosecution would not be repeated a second time after the case of Sarunas Paberalius when the United States court rejected Lithuania’s request for his extradition in 2011[5].  And we stand on the side of the principle of the American Founding Father Thomas Jefferson: “When injustice becomes law, resistance becomes duty.” We acknowledge and support the concerns expressed by U.S. Congressmen Christopher H. Smith and Randy M. Hultgren, and we encourage granting political asylum for Neringa Venckiene in the United States. Respectfully, rev. Robertas Grigas, anti-Soviet dissident, human rights defendersister Nijolė Sadūnaitė, Soviet political prisoner, human rights defender, laureate of National Freedom Award in 2017Antanas Terleckas, Soviet political prisoner, human rights defender, laureate of National Freedom Award in 2012Petras Plumpa, Soviet political prisoner, anti-Soviet dissident, human rights defenderAlgirdas Endriukaitis, Soviet political prisoner, the signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania (Independence Declaration) March 11, 1990Vidmantė Jasukaitytė, signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania (Independence Declaration) March 11, 1990Zita Šličytė, doctor of social sciences (law), member of Supreme Council of Lithuania (1990–1992), member of Parliament of the Republic of Lithuania (1992–1996), member of Public Commission To Investigate the Coercion in Garliava 2012, May 17Naglis Puteikis, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2011–2016, 2016– present) Algimantas Matulevičius, doctor of economic science, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2000–2004, 2004–2008), chief of the Parliamentary Committee on National Security and Defence (2006–2008)Gintaras Songaila, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2008–2012)Vytautas Matulevičius, doctor of humanitarian sciences, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)Jonas Varkala, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)Valdas Vasiliauskas, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)Saulius Stoma, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2008–2012)Linas V. Medelis, publicist, participant of Lithuanian national movement for Independence (1988–1992)Arūnas Eigirdas, participant of Lithuanian national movement for Independence (1988-1992)Laima Bloznelytė-Plėšnienė, habilitated doctor of medicine sciences, laureate of Lithuania Science AwardAntanas Andrijauskas, academician, professor, habilitated doctorKamilė-Laimutė Bloznelienė, habilitated doctor of medicine sciences, member of Lithuanian Catholic Academy of ScienceKrescencijus Stoškus, philosopher, doctor of humanitarian sciences Vytautas Rubavičius, writer, doctor of humanitarian sciencesRasa Čepaitienė, professor, doctor of humanitarian sciencesAlbinas Plėšnys, professor, doctor of humanitarian sciencesVioleta Milvydienė, associate professor of Arts Academy, Klaipėda UniversityJūratė Laučiūtė, doctor of humanitarian sciencesAndrius Švarplys, doctor of social sciences Antanas Ciūnys, doctor of technical sciencesLiudvikas Jakimavičius, writerGediminas Storpirštis, actor, songwriter, member of Vilnius City Council Jolanta Miškinytė, journalistIrena Vasinauskaitė, journalist Ligita Juknevičiūtė, TV journalist Juozas Valiušaitis, photographerFeliksas Bajoras, composerRimantė Valiukaitė, actressValdas Vižinis, actorRamutė Bingelienė, editor of http://www.tiesos.ltJoana Noreikaitė, sculptor Ramūnas Cicėnas, directorAlgimantas Zolubas, publicist, editor of journal „Varpas“Algimantas Rusteika, publicistLinas Šalna, educator, composerSaulius Dambrauskas, attorney [1]  https://www.youtube.com/watch?v=75Pv8jLGpvY[2]  https://www.youtube.com/watch?v=xmuYUDkCCYg[3]  https://www.youtube.com/watch?v=EGSMeCbWkfk[4]  http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/visuomenines-komisijos-2012-m.-geguzes-17-d.-smurto-aktui-garliavoje-princi[5]  https://law.justia.com/cases/federal/district-courts/illinois/ilndce/1:2010mc00275/245928/46/

Kodėl šlyja JAV ir Turkijos santykiai?
JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) grasina savo NATO sąjungininkei Turkijai ekonominėmis sankcijomis neva dėl Turkijoje laikomo JAV pastoriaus Endriu Kreigo Bransono (Andrew Craig Brunson). Turkija atsikerta, kad niekas negali jai grasinti. Dėl ko iš tikrųjų kyla naujas konfliktas?

Vilniaus forumo pareiškimas dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija
Liepos 7-13 dienomis Vilniuje ir apylinkėse buvo minimos Armijos Krajovos (AK) 74-osios bandymo perimti nacių okupuotą Lietuvos sostinę metinės. Besidomintiems istorija skirtumai tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje puikiai žinomi. Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, buvo vokiečių ginkluojama ir visokeriopai remiama kovai su raudonaisiais partizanais, tačiau netrukus svarbiausiu jos taikiniu tapo civiliai lietuviai. Nepaneigiami faktai, kad vadinamojoje Vidurio Lietuvoje 1943-1944 metais AK aršiai kovojo su bet kokiomis lietuvybės apraiškomis.

Gėdingas Helsinkio susitikimas
Make America great again, sakė jie. America first, sakė jie. Jie – tai Donaldas Trumpas ir jo gerbėjai bei šalininkai. Ir ką gi – labiau apgailėtinos, paniekintos ir pažemintos Amerikos nei per garsųjį viršūnių susitikimą Helsinkyje mes nematėme, regis, nuo pat prezidento Jimmy Carterio – irgi didelio „draugystės su Rusija“ gerbėjo – laikų.

Pirmiausia – Lietuva!
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar priešrinkiminėje kovoje pasirinko šūkį: „America – First!“ (Pirmiausia – Amerika). Jis reiškia, kad Amerikos interesai visur ir visada turi būti pirmoje vietoje, kad kompromisų politika, kuria vadovavosi buvę JAV prezidentai, o ypač demokratai prezidentai, turi būti užmiršta. Net santykiuose su geriausiais savo sąjungininkais.

Turiu VIZIJĄ Lietuvai
Aš matau Lietuvą kaip BALTIJOS GELEŽINĮ VILKĄ, matau šalį, kurioje gyvena daugiau kaip 4 milijonai lietuvių. Aš matau Lietuvą, kur lengva rasti patinkantį, gerai apmokamą darbą visiems, norintiems dirbti. Aš matau šalį, kurioje žmonės tinkamai gali panaudoti įsigytą išsilavinimą savo darbe. Aš matau Lietuvą, kurioje vyriausybė yra skaidri ir sąžininga.

Išsižadame savo brolių ir seserų užsienyje?
Nepaisant to, kad teisė išlaikyti Lietuvos pilietybę buvo išrinkta viena iš trijų „šimtmečio idėjų Lietuvai“, skepsio šiai idėjai yra labai daug – tai vienareikšmiškai neprisideda prie tautos vienijimo. Atidžiai stebint viešąją erdvę, darosi aišku, kad abejonių ir baimių yra daug, paprasčiausiai, dėl to, kad dvigubos pilietybės klausimu vykstančios diskusijos apsiriboja paviršutiniškais ginčais bei kaltinimais ir baigiasi be vaisių – aiškiai nesuformuluojami atsakymai į rūpimiausius klausimus.

Kokios Rusijos norėtų Lietuva?
Vladimiras Putinas vakar inauguruotas ketvirtai kadencijai Rusijos prezidento poste. Išvakarėse kilo protestai, kurių metu valdžia suėmė 1600 protestuotojų. „Vakaro žinios“ politologo klausė: o ko iš Rusijos gali norėti Lietuva? Revoliucijos ir chaoso ar valdžios, sugebančios palaikyti tvarką?

Valdžią išrinks už mus
Šiurpiausią dvigubos pilietybės idėją Lietuvai jau veja kita - elektroninio balsavimo. Teisingumo ministerija, tiesa, su jau buvusia vadove Milda Vainiute, stūmė kuo skubiau sukurti balsavimo internetu sistemą. Jos sukūrimui buvo atseikėti 2 mln. eurų. Palyginti, e. sveikatai sukurti išleista 40 mln. eurų, ir ji vis dar brokuota. Tad apie sąžiningus rinkimus liks tik pasvajoti. O gal viskas daroma tik dėl to, kad emigravę tautiečiai galėtų likusiems Lietuvoje valdžią išrinkti nė nepakilę nuo sofos?

Z.Vaišvila: Pasityčiojimas iš Nepriklausomybės
Šiandien melo Lietuvoje viskas susijaukė. Melas stumia į karą ir pasaulį. Vakarai ir Lietuva kaltina Rusiją. Žodžiais kaltina. O darbais gal gina?