Natūralūs būdai, padėsiantys atstatyti gero miego ritmą
Nors dažniausiai apie miegą ir tai, kaip jis prisideda prie geros mūsų sveikatos nesusimąstome, kokybiškas nakties miegas yra itin svarbus, norint džiaugtis gera fizine ir psichologine savijauta. Specialistai vardija pagrindines priežastis, trukdančias nuosekliam ir ramiam nakties bluostui bei dalijasi žiniomis, padėsiančiomis įveikti nemigos bei su ja susijusias problemas.

Kaip mankštintis savarankiškai?
Prasidėjus kalendoriniam pavasariui, tradiciškai ateina metas pradėti judėti aktyviau ir ruoštis vasaros sezonui. Tačiau tam visai nebūtina skubėti į sporto klubą. Savarankiškai mankštintis gali padėti išmaniosios programėlės, kurios leis sekti savo progresą, išmokti naujų pratimų ir atsipalaiduoti.

Tarptautinę miego dieną minint – 5 produktai, pagerinsiantys miego kokybę
Kovo 21-ąją minima Tarptautinė miego diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į miego svarbą. Nuo seno žinoma, kad kokybiškam miegui įtakos turi ne tik patogus čiužinys ar pagalvė, bet ir maistas, kuriuo mėgaujamės vakare. Egzistuoja tokių produktų, kurie gali ne tik neapsunkinti skrandžio prieš miegą, bet ir padėti lengviau užmigti bei geriau išsimiegoti. Prieš miegą verta suvalgyti kai kurių vaisių, daržovių ar riešutų, mat juose galima rasti netgi natūralaus melatonino – medžiagos, padedančios lengviau užmigti.

Skrandžio rūgštingumo problemas reikia spręsti integratyviai
Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt.  

Kraujuojančios dantenos gali virsti klastinga liga
Dažnam pasitaiko, kad valantis dantis išspjaunama ne tik dantų pastos, bet ir kraujo. Nors daugelis numoja ranka ir dėl tokios „smulkmės“ nesikreipia į specialistus, odontologai perspėja, kad tai gali virsti labai klastinga liga.

Gydytoja ginekologė apie pomenopauzinę hormonų terapiją
Menopauzė – tai moters menstruacijų nutrūkimas ir vaisingumo išnykimas. Nors menopauzė natūralus moters fiziologijos procesas, tačiau daugeliui moterų jo artėjimas kelia didelį nerimą. Gydytojos akušerės ginekologės Danutės Kanapeckienės teigimu, šio laikotarpio neverta baimintis, o visus jo simptomus, trikdančius moters gyvenimo kokybę, galima sėkmingai įveikti.

Alergijos ir astma: ar jums gali padėti akupunktūra?
Įdomus faktas: šiandien jūs iš viso įkvėpsite apie 20 000 kartų. Imkite, ir dabar pat giliai įkvėpkite... ak, kaip gera! Dabar įsivaizduokite, jei tiek kartų įkvėpti reikėtų turint astmą, dūstant, nuolat jaučiantis taip, lyg negalėtumėte pilnai įkvėpti. Tai yra maždaug 1 iš 13 Jungtinių Valstijų gyventojų realybė – tiek žmonių mūsų šalyje kenčia nuo astmos. Gal ir jūs esate vienas iš jų?

Neigiamos emocijos taip pat turi prasmę
Neigiamos ar nemalonios emocijos aplanko kiekvieną. Klaidinga manyti, kad reikėtų jų vengti ar netgi slopinti. Pasak psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, visos emocijos, teigiamos ir neigiamos, mums yra reikalingos. Nors emocijų sąmoningai pasirinkti negalime, galime nuspręsti, kaip jas valdysime ir kiek vertėtų tam tikrose situacijose jomis pasikliauti.

Protiniai dantys: šalinti ar palikti?
Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu.

„Alaus pilvas“ daug pavojingiau nei apvalaina talija
Pavasarėjant ne vienas apsičiupinėja padidėjusį riebalinį sluoksnį ant pilvo ar kitų kūno vietų ir užsibrėžia tikslą sportuoti, labiau rūpintis mityba ar imtis kitokių veiksmų viršsvoriui mažinti. Nors riebalinis sluoksnis žiemą natūraliai padidėja dėl šilumos poreikio, šie metai išskirtiniai dėl dar vieno tukimą skatinančio veiksnio – karantino, kuris apribojo aktyvų gyvenimo būdą, išbalansavo dienos mitybos režimą. Vaistininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad prieš subalansuojant svorį, verta atlikti kūno kompozicijos analizę, nes mažesnis svarstyklių skaičius dar nerodo efektyvaus riebalinio sluoksnio deginimo.

Gydytoja: ausų valymas vatos pagaliukais – nebūtinas
Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų, kad jų kišimas į ausis – pavojingas, daugybė žmonių juos ir toliau naudoja ausų valymui. Gydytoja otorinolaringologė Vigilija Kuprienė pasakoja, kokios galimos „ausų krapštukų“ naudojimo pasekmės, kodėl visgi reikėtų jų atsisakyti ir kaip tokiu atveju rūpintis savo ausų higiena.

Mažakraujystė – pavasario palydovė
Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus.