„Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“
Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO šiemet vykusi knygų mugė lankytojus pasitiko su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. „Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus knygų mugės organizaciniam komitetui, Lietuvos leidėjų asociacijai, Lietuvos kultūros institutui, parodų ir kongresų centrui LITEXPO, visiems leidėjams ir dalyviams už tai, kad bendromis pastangomis šiemet ir vėl turime be galo turtingą programą su daugybe knygų naujienų, su itin įdomiais Lietuvos ir užsienio autoriais. Dėkoju už tai, kad visi kartu siekiame atrastas formas tobulinti toliau. Tegul mugės šurmulyje mus veda skambančių formų ilgesys“, – sakė Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, atidarydamas 21-ąją Vilniaus knygų mugę.

Nuo Milanno iki „The Roop“: Lietuvos atstovai Eurovizijoje
Šokių, čiuožimo ant ledo projektų dalyvis, atlikėjas Milanno, grupių „Kosmo“ ir „Omega“ narys, įmonės direktorius, vėliau paniręs į depresiją, o iš jos išsikapstęs ir vis iš naujo atrandantis save. Žiūrovus ir komisiją pavergusios ir į „Euroviziją“ šiemet keliaujančios grupės „The Roop“ lyderio Vaidoto Valiukevičiaus gyvenimo kelias išties vingiuotas ir nenuspėjamas, o dėl savo balso dainininkas yra net kompleksavęs.

JAV yra Baltijos šalių saugumo garantas
Viešėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje, Vokietijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo ekspertų diskusijoje „JAV karinės pajėgos Baltijos šalyse: atgrasymas ar provokacija“ ir sakė įžanginę kalbą. Joje šalies vadovas akcentavo, kad JAV karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir Baltijos regione yra stiprus Rusijos atgrasymo veiksnys.

Lietuva neišsivaikščios?
Per visą dešimtmetį mažiausias žmonių skaičius sako norintis išvykti iš Lietuvos – šalies gyventojai dažniau teigia esantys patenkinti gyvenimu savo valstybėje ir norintys čia kurti savo ateitį.   Tokias žmonių nuostatas atskleidė „Žmogaus studijų centro“ atliktas Lietuvos emocinio klimato tyrimas. Svarstančių emigracijos galimybę mūsų šalyje per paskutinius tris metus sumažėjo beveik 14 proc.

6 perplanuojamos ir papildomos struktūrinės reformos
Vyriausybės įgyvendinamos ir jau įpusėtos šešios struktūrinės reformos (švietimo, sveikatos, pensijų, šešėlio mažinimo, inovacijų, mokesčių), atlikus analizę ir įvertinus atliktus darbus, perplanuojamos: kai kurių veiklos išplečiamos, kelias jau rengiamasi užbaigti. Taip siekiama sparčiau pasiekti reformų tikslus ir naudas.

Vasario 16-oji: Lietuva – vienintelė Baltijos šalyse atkūrė nepriklausomą valstybę
Dažnas Lietuvos pilietis mano, kad atkurtos Lietuvos valstybės diena – Kovo 11-oji, tačiau mažai kas žino, jog pirmą kartą Lietuvos valstybė buvo atkurta jau prieš beveik šimtą metų, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Kuo skiriasi dvi Lietuvos Nepriklausomybės dienos – Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji?

Ar Lietuva gali be sovietinių ženklų?
Pasiūliau keisti Lietuvos kelio ženklų dizainą, kuris yra beveik nepakitęs nuo sovietmečio, ir iškart sulaukiau kai kurių žmonių pasipiktinimo, argi galima? Tikrai, argi galima laisvoje Lietuvoje kalbėti apie viską? O gal visgi būtina!? Rodos, vis dar nebaigėme diskusijos kaip vertinti mūsų valstybę Sovietų Sąjungos sudėtyje? Kada pagaliau atsakysime į garsųjį klausimą „Tai ir tada dirbome Lietuvai?“

Paskirtos Lietuvos mokslo premijos
Vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2019 m. LMP laureatais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. Rimvydui Petrauskui už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais viduramžiais“ ir menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“.

Ar ekonomikos augimo pakanka siekiant visų šalies gyventojų gerovės?
Prieš savaitę didelio žiniasklaidos ir visos visuomenės dėmesio sulaukė Lietuvos banko prognozė, kuri numatė, kad, jeigu Lietuvos ir ES ūkis augs panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, Lietuvos ekonomika Europos Sąjungos (ES) vidutinį lygį pasieks 2042 metais. Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo lygis galėtų pasiekti ES vidurkį. Ar tikrai Lietuva gali pasiekti ES gyvenimo lygį, ir ar ekonomikos augimas gali užtikrinti visų šalies gyventojų gerovę? Kalba Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. RASA MIEŽIENĖ.

Atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“
2020 m. birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną – projektas „Misija Sibiras“ penktus metus iš eilės įgyvendins tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų (grįžo iš tremties / negrįžo / likimas nežinomas) skaitymų akciją, kurios metu bus siekiama įgarsinti kuo daugiau nuo sovietų represijų nukentėjusių Lietuvos gyventojų vardų.

Robotų darbo rinka: ko reikalaus darbdaviai?
Spartus robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis bei tobulėjimas ateityje gali smarkiai paveikti darbo rinką. Daugelis pasaulinių tyrimų nurodo, kad per artimiausius 10–15 m. bus automatizuota nuo 5 iki 15 proc. dabartinių darbo vietų. Kaip dėl to jaučiasi žmonės, kokios naujos profesijos įsiverš į rinką, klausiama pranešime žiniasklaidai.

12 prognozių Lietuvai
Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet?