12 prognozių Lietuvai
Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet?

Gyvenimas, skirtas lietuvybei ir tėvynei
Amžina yra tai, kas išlieka ateinančioms kartoms ir būna jų pripažinta. Brandžiai tautai amžina yra jos kalba, šimtus ir tūkstančius metų perduodama iš kartos į kartą. Tauta, netekusi savo kalbos, netenka savo gyvybės ir garbės. Rusų mokslininkas V.Svytičius savo laiku rašė: „Kalba – tai brasta per laiko upę, ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys“.

Apie kontroversišką prezidento sprendimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Jeruzalę, Holokausto forumą. Šalies vadovas Holokausto aukas pagerbs kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice. Lietuvoje labai daug kalbama apie tokį mūsų šalies vadovo sprendimą. Iš Pasaulio ekonomikos forumo, vykstančio Šveicarijos Davoso mieste, LRT radijas kalbasi su Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

EP nariai smerkia bandymus keisti istoriją
Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.

Lietuva išbrido iš emocinės duobės
Jau 12  metų „Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, kad, 2010-2011 metais pasiekusi dugną, 2019 metais Lietuva jautėsi kaip niekad gerai ir su viltimi žvelgia į ateitį. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 2019 metais laimingais arba labai laimingais save vadino net 72, 7 procentai gyventojų. Tai - aukščiausias vertinimas nuo 2008 metų ir yra 3 proc. geresnis nei prieš metus.

Lietuva pradėjo galvoti apie savo emigrantus
Lietuvos ekonomika, atlyginimai, socialinė apsauga ir gyventojų lūkesčiai apie saugią ateitį auga jau 10 metų. Ypač gerų rezultatų pasiekė privatus sektorius, augančios investicijos, įmonių gamybos modernizacija ir naujos eksporto rinkos. Valstybinis sektorius šiek tiek atsilieka, metodai vis dar senoviški, politikos priemonių pasirinkimas ribotas, vis dar matuojamas procesas, o ne rezultatas. Dėl to gyventojų pasitikėjimas valstybe išlieka neaukštas, tačiau ir viešasis sektorius, nors šlubuodamas, pasiekia vis aukštesnių tikslų. Lietuva neabejotinai tampa gerovės šalimi ir jau gali pradėti kelti naują svarbų tikslą, ne tik rūpintis turistų ir inovacijų pritraukimu, bet ir grąžinti gyventojus.

Kviečia jungtis prie Sausio 13-osios minėjimo
Minint prieš dvidešimt devynerius metus iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių, šių metų sausio 13 d. lygiai 8 val. ryto visoje Lietuvoje languose dešimčiai minučių bus uždegamos atminties, vienybė ir pergalės žvakutės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos „elfai“ – mitinės būtybės, apie kurias visi girdėjo, bet niekas nematė
2016 metai, kovo 19 d. Diena, kai Johnas Podesta, Hillary Clinton rinkimės kampanijos vadovas, neatsargiu el. pašto naudojimusi nutekino Rusijos žvalgams slaptus elektroninius laiškus ir sudegino paskutinius Hillary Clinton šansus tapti JAV prezidente. Donaldas Trumpas triumfavo. Triumfavo ir Rusijos kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, dar vadinama „Fancy Bear“ (Prašmatnus lokys – liet.). Deja, kibernetinių lokių ir „trolių“ darbas tuo nesibaigė, bet toliau lieka aktyvus kaip niekada. Apie informacines atakas ir dezinformacijos sklaidą LRT.lt kalbina Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikę Auksę Ūsienę.

Pasvarstymai rinkimų į LR Seimą tema
Artėjant rinkimams į LR  Seimą, Seimo dauguma susimažino rinkimų kartelę nuo 5 proc. iki 3 proc. Šiam sprendimui patvirtinti laukiama prezidento G. Nausėdos pozicijos:  UŽ ar VETO. Dėl rinkimų kartelės sumažinimo Lietuvoje kilo šurmulys - įvairios visuomeninės, ne visuomeninės, pavieniai visuomenininkai, politikos apžvalgininkai ar šiaip aktyvistai, pasisakė prieš, gąsdino LR rinkėjus, kiti kreipėsi į LR Prezidentą kviesdami nepasirašyti - vetuoti ir t.t. Nes ,,tai tiesiog teisėkūros išprievartavimo būdu susikurtas įrankis prasmukti patiems į kito Seimo sudėtį” (Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas) ar ,, Esu tikras, kad kartelės mažinimas padidins chaosą ir sąmyšį Seime, o ne demokratiją. Yra reali galimybė, kad į Seimą pateks daugiau negu dešimt politinių partijų – šiuo metu šešios partijos balansuoja tarp 2,5 ir 5 proc. visuomenės palaikymo – o valdančiajai koalicijai priklausys penkios–šešios partijos, turinčios mažai ką bendro, išskyrus norą valdyti.” (Kęstutis Girnius) ir pan.  GĄSDINIMAI.

Kas būtų, jei savo šeimos biudžetą planuotume taip, kaip Lietuva planuoja sveikatos biudžetą?
Kaip planuojate savo šeimos biudžetą? Jei jį planuotumėt taip, kaip planuojamas Lietuvos sveikatos biudžetas, tai prie praeitų metų išlaidų ilgus dešimtmečius „primetinėtumėt“ po keletą procentų ir tikėtumėtės, kad viskas bus gerai. Kai metų eigoje paaiškėtų, kad reikia tvarkyti namo stogą, vaikui reikalingi korepetitoriai, kainos auga, o dantų plombas – pats metas keisti, desperatiškai skėsčiotumėte rankomis ir karpytumėte išlaidas ten, kur tik įmanoma, kol galiausiai nuspręstumėt, kad pro stogą lašančio vandens garsas visai ramina, o tam, kad vaikas būtų laimingas – ne mokslai svarbiausia. Arba nuspręstumėt, kad apsieisite ir be jokio gyvybės ar sveikatos draudimo.  

Pristatyta knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“
Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje Vilniuje (Jono Basanavičiaus g. 6) neformalioje aplinkoje bendraujant prie puodelio kavos pristatyta muziejaus įkūrėjo, filosofijos mokslų daktaro Justino Stonio knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Autorius renginio dalyviams prof. Jonui Jasaičiui, prof. Libertui Klimkai, doc. dr. Jūratei Sužiedelytei-Visockienei, Algiui Petrui Mikšai, Vitaliui Stepuliui, prof. Alvydui Baleženčiui, doc. dr. Martynui Purvinui ir straipsnio autoriui įteikė savo knygą bei paskelbė asmenų, kuriems suteiktas muziejaus kūrėjo vardas, pavardes.

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai
2019 metų Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, rašoma pranešime. Už šį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.