Kad Regionų politika būtų apie galimybes ir augimą
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsi rinkimų pažadus ir skiria dėmesį regionų politikai. Neseniai jo iniciatyva surengtas forumas, kuriame diskutavo specialistai , visuomenininkai, merai. Pastarieji akcentavo poreikį didesnei savivaldai ir finansavimui, tada atsirastų daugiau gražių gatvių, baseinų ir parkų? Bet ar tikrai pinigų ir galių trūksta savivaldybėms, kad valstybės plėtra būtų tolygi?

Lietuva „Doing Business 2020“ pasiekė aukščiausią vietą istorijoje
Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į 11 vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios. 190 pasaulio šalių vertinančiame reitinge Lietuva gerokai pralenkė ne tik Latviją (19 vieta) ir Estiją (18 vieta), bet ir Suomiją (20 vieta), Vokietiją (22 vieta) bei Lenkiją (40 vieta). Tarp visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir nusileidžia tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai.

Visuomenė įvertino Nausėdos šimtą dienų
Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad šią savaitę šimtadienį minintis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka didžiausią pasitikėjimą keliančiu visuomenės veikėju Lietuvoje. Lyginant su praėjusio mėnesio apklausa, G. Nausėdos palaikymas kilo 2,5 procentinio punkto. Šiuo metu pareigas einantis prezidentas lenkia kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, premjerą Saulių Skvernelį bei jam paramą rinkimų metu deklaravusį prezidentą Valdą Adamkų.

Ž. Pavilionis: „JAV LB kreipsis į Kongresą dėl Astravo keliamos grėsmės Lietuvai“  

JAV-Lietuvos technologijų forume paskelbti inovacijų prizo laimėtojai
Rugsėjo 18 d. Vilniuje vyko JAV-Lietuvos technologijų forumas, kurį organizavo Užsienio reikalų ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Į šį forumą atvyko Amerikos-Lietuvos verslo tarybos (American-Lithuanian Business Council, ALBC) 11 kompanijų delegacija, kurią sudarė pagrindinių JAV investuotojų Lietuvoje aukšto lygio atstovai, regioninių padalinių vadovai.

Ž. Pavilionis Vokietijoje pristatė „Magnickio pataisas“
Rugsėjo 25 dieną Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys vyksta į Berlyną (Vokietijos Federacinė Respublika), kur Vokietijos Bundestago Žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos komiteto viešame posėdyje pirmą kartą bus svarstoma galimybė priimti Magnickio aktą. Į posėdį kviečiami tarptautinės teisės ekspertai ir Magnickio aktą priėmusių valstybių atstovai, siekiant pasidalinti gerąja patirtimi ir priimti aktą Vokietijos parlamente bei kitose ES valstybėse.

JAV Lietuvių Bendruomenės LISS programos dalyvių laukia unikali galimybė
JAV Lietuvių Bendruomenės Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programa pradeda bendradarbiaviavimą su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centru. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – pažangiausias gyvybės mokslų švietimo ir mokymo centras, kuriame taip pat vykdomi pažangūs tyrimai biochemijos ir su ja susijusiose srityse. Gyvybės mokslų centras (GMC) pasaulinio lygio įranga aprūpina maždaug 1 000 studentų, įskaitant daugiau kaip 110 doktorantų bei maždaug 200 daktaro laipsnį turinčių tyrėjų. Aktyviai skatindamas bendradarbiavimą su pramonės sektoriumi ir remdamas naujas biotechnologijų įmones, GMC taip pat padeda užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono ekonominę ateitį.

Ar bus įamžintas pirmas ir paskutinis tarpukario Lietuvos vadovas?
Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-čiui Vyriausybė buvo numačiusi Vilniuje pastatyti paminklus pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams. Pastarieji du paminklai jau stovi, tačiau A. Smetona vis dar neįamžintas Vilniuje.

Tbilisyje atidarytas atnaujintas Vilniaus skveras
Sakartvelo sostinėje Tbilisyje antradienį atidarytas rekonstruotas Vilniaus skveras – atnaujintą viešąją erdvę pačiame miesto centre iškilmingai atidarė Tbilisio meras Kakha Kaladze, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos ambasadorius Sakartvele Giedrius Puodžiūnas ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė. Viešosios erdvės atnaujinimo projektui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 13,5 tūkst. eurų. Projekto autorius – lietuvis architektas Rytis Cikanavičius.  

Atidengtas koplytstulpis legendiniam ministrui prof. J. P. Aleksai
Rugsėjo 6 d. į renginius Kalvarijoje, skirtus prof. Jonui Pranui Aleksai atminti, jo gimimo 140-ųjų metinių proga, atvyko jo giminaičiai ir svečiai iš Kauno, Vilniaus, Marijampolės bei kitų Lietuvos vietovių ir gausus būrys kalvarijiečių. Šios reikšmingos ir gražios šventės iniciatoriai – Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis ir Kalvarijos administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė. Puikiai sutvarkytame Kalvarijos krašto muziejuje pasidalinta prisiminimais apie vieną iš Lietuvos Pirmosios Respublikos (1918-1940) kūrėjų, Lietuvos žemės ūkio didįjį architektą, lietuvių pilietinės visuomenės ugdytoją, ūkininkų savivaldos ir moderniosios strateginio valdymo metodologijos pradininką, XX Lietuvos politiką, už patriotinę veiklą kalintą caro žandarų, o vėliau sovietų ir nacių okupantų, nukankintą tremtyje. Jonas Pranas Aleksa – VI, VII, VIII ministrų kabineto žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, XIV, XV, XVI ministrų kabineto žemės ūkio ministras, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Žemės ūkio akademijos garbės daktaras. Jis vienas iš 1942 m. paskelbto Memorandumo signatarų. Jame buvo reikalaujama, kad vokiečiai nutrauktų Lietuvos kolonizavimą, pažymėjo žmonių, gyvenančių Lietuvoje, beviltišką padėtį bei lietuvių tautos siekį – atstatyti Lietuvos nepriklausomybę. 1946 m. jis buvo išrinktas pogrindinės Lietuvių Tautinės Tarybos šešėlinės Lietuvos Vyriausybės pirmininku.

Kaip „profesionalai“ portfelius pardavinėja?
Per 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją ekspertai ir apžvalgininkai svarstė kas yra „profesionalai“, kas jais nėra, kurie politikai atitinka tokius kriterijus, o kurie ne. Valstiečiai buvo garsiai apsiskelbę, kad Vyriausybė bus sudaroma visiškai kitaip. Praėjo treji metai ir jau niekam nėra likę abejonių, kad iš visų pažadų išėjo šnipštas!

Baltijos kelias trijų tautų atsiminimuose: didžiulė laisvė, kurią jautė visi
Viskas buvo koordinuojama radijo bangomis – ką imtuvai sakė, tą ir darėme, taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ Baltijos kelią atsimena Dainius, tuo metu 11-okas, stovėjęs jo pradžioje Vilniuje. „Prisimenu, kad buvo didelis laisvės pojūtis, kuris siejo visus žmones. Gal tai ir buvo varomoji jėga, kuri vedė į visus renginius“, – teigia jis.